Didžiausią Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ paskelbė mažinanti prekių kainas. Tačiau, atrodo, kad už tokias akcijas mokės ne tik prekybininkai, bet ir tiekėjai.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai paskelbė atsisakantys vadovautis Prekybos tinklų geros verslo praktikos kodeksu, nes jis neva riboja galimybę derėtis su tiekėjais dėl mažesnių kainų.
Pasak „Maxima LT“ generalinio direktoriaus Gintaro Marcinkevičiaus, kodeksas apribojo prekybos tinklų galimybes derėtis ir sudarė prielaidas tiekėjams vasarą ir rudenį smarkiai kelti kainas.

Draudimas visiems prekybos tinklams pirkti pigiau neva lėmė prekių vartojams kainų augimą ir infliacijos šuolį Lietuvoje.
Atsisakiusi vadovautis kodeksu, „Maxima LT“ tikina pakviesianti tiekėjus iš naujo derėtis ir sieks sumažinti prekių kainas.

Tiekėjai laukia kito ėjimo

Ekspertai šiuos ketinimus vadina viešųjų ryšių akcija, o gamintojų ir perdirbėjų atstovai – šou.
„Apie kokias derybas galima kalbėti, kai kainų jau nebėra kur mažinti? Mūsų maržos ir taip yra minimalios. Nebent „Maxima“ nori gauti prastesnės kokybės produkcijos. Jeigu jie spaus mus dar mažinti kainas, tai gali tekti gaminti tik visokius surogatus, trečiarūšius produktus ir iš to gyventi“, – neslėpdamas pasipiktinimo kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Mindaugas Kuklierius.
„Vilniaus duonos“ vadovė Rita Ramanauskienė sakė, kad kol kas prekybininkų spaudimo nepajuto. Tačiau bendrovė laukia kito jų ėjimo. „Kol kas visa tai – tik prekybininkų užmojai. Kai jie imsis konkrečių veiksmų, tada ir mes reaguosime. Bet, aišku, viskas atrodo gana keistai. Kam reikėjo vargti prie to kodekso, jei dabar didžiausia Lietuvos prekybos įmonė jį lengva ranka atmeta?“ – svarstė „Vilniaus duonos“ direktorė.

Ekspertai vertina atlaidžiai

Laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas tikino, kad tai, kas vyksta, yra tik pačių prekybininkų reikalas. „Maximos“ veiksmų nereikia vertinti blogu arba geru atspalviu. Visos bendrovės konkuruoja kainomis ir visos jos savo reklaminėse kampanijose anksčiau ar vėliau skelbia karą aukštoms kainoms. Be to, minėtą kodeksą prekybininkai pasirašė tik tarpusavyje – susitarimas yra vienašalis“, – teigė Ž.Šilėnas.
Jis taip pat tikino, jog nesąžiningų kainų nebūna ir šios yra derybų objektas. Jei gamintojai ar perdirbėjai jaučiasi skriaudžiami, gali savo produkciją eksportuoti ar paduoti kitiems. Tačiau ir ekspertai, ir gamintojai pripažįsta, kad Lietuvos rinka yra nedidelė, todėl gamintojai turi taikytis prie keliamų sąlygų.

Kiti prekybininkai – santūrūs

Kitų didžiųjų prekybos tinklų atstovai Geros verslo praktikos kodekso išsižadėti neketina.
Bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovė Rasa Juodkienė tikino, kad kodeksas nevaržo jokių laisvių, o derybos dėl mažesnių kainų yra tinklo kasdienybė: „Kodeksas nedraudžia ir neriboja galimybės derėtis su tiekėjais siekiant susitarti dėl žemiausių, geriausių kainų rinkoje.“
Konkurentai stebisi, kodėl staiga „Maxima“ nebegali dirbti ir taip pat vadovautis šiuo kodeksu.
„Norfos mažmenos“ atstovas Darius Ryliškis BNS tvirtino, kad tinklas taip pat stengiasi išlaikyti kuo mažesnes kainas ir pasiryžęs tai daryti ateityje.