Norėdami sutaupyti tautiečiai prisiminė ne tik dėvėtų drabužių parduotuves ar išparduotuves, bet ir kelią į turgų, taip pat vis dažniau naudojasi interneto parduotuvių, aukcionų paslaugomis.

Prisiminėme turgų

"Mažmeninės prekybos augimo tempas kris staigiau, nei būtų galima įsivaizduoti iš pirmo žvilgsnio", – prognozuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Bankas pateikė Statistikos departamento duomenis: vien per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu periodu pernai, prekyba ne parduotuvėse augo dukart sparčiau. Pernai sausį–birželį mažmeninės prekybos ne parduotuvėse apyvarta augo beveik 26 proc., o tuo pačiu metu šįmet – 50,3 proc. G.Nausėda spėja, kad prekyba iš parduotuvių grįžta į turgų, keliasi į internetą.

Prekyba lėtėja

Tačiau kad ir kur išsikeltų mažmeninė prekyba, pirmo pusmečio rezultatai nieko gera nežada. Augimo tempas nepalyginamai mažesnis nei pernai pirmą pusmetį. Visų prekių grupių prekybos apimtis sausį–birželį augo mažiau, išskyrus prekybą baldais ir vaistais. Net tris kartus menkiau, arba vos 8 proc., didėjo prekyba buitine technika. Šįmet septyniskart mažiau, arba tik 1,6 proc., didėjo knygų ir raštinės reikmenų pardavimas. Toliau eilėje – tekstilė ir avalynė, jų apyvarta šįmet augo perpus mažiau.
"Mažmeninės prekybos pokyčiai radikalūs ir gerai iliustruoja pastaraisiais mėnesiais vykstančius pokyčius", – kalbėjo ekonomistas.

O pastaraisiais mėnesiais ryškėja vis daugiau ūkio lėtėjimo apraiškų. Sunkiausia statybų ir transporto sektorių įmonėms, prastėjantys mažmeninės prekybos rezultatai netruks paveikti ir gamybos įmonių. Pasak G.Nausėdos, lengviau sunkmetį išgyvens tos įmonės, kurios produkciją ir paslaugas eksportuoja, taip pat jei gamina būtiniausią produkciją, pavyzdžiui, maisto produktus.

Viltis skolininkams

SEB banko ekspertai prognozuoja, kad jau kitąmet ims mažėti infliacija euro zonoje, o tai reiškia, jog galime tikėtis mažesnių bazinių palūkanų normų. SEB buvo vienas tų bankų, kurie palūkanų normos mažėjimo tikėjosi jau šių metų pabaigoje. Deja, rekordinės naftos ir augančios maisto produktų kainos neleido šioms viltims išsipildyti, mat Europos centriniam bankui (ECB) buvo svarbiau išlaikyti stabilias kainas, nei palengvinti palūkanų naštą ir išjudinti lėtėjančią ekonomiką. Dabar mažesnių palūkanų prognozės keliamos į 2009-ųjų pradžią. Tikimasi, kad palūkanos kitąmet gali mažėti iki 3,75 proc.

Tačiau G.Nausėdos teigimu, dėl ECB žingsnių nebūtinai ims mažėti palūkanos ir Lietuvoje. Įtakos gali turėti pasaulinė finansų krizė ir tebejaučiamas lėšų badas. Bankai jau sugriežtino palūkanų išdavimo sąlygas, gali būti, kad nebus greiti ir mažindami tarpbankines palūkanų normas. Tokia padėtis susiklostė ir JAV, kur Federalinis rezervų bankas iki 2 proc. sumažino bazinę palūkanų normą, tačiau rinkoje į šią rekomendaciją neatsižvelgta. Tarpbankinės palūkanų normos išliko didelės ir tai yra viena priežasčių, neleidžiančių atsigauti ekonomikai.