Dėl parduotuvių darbo laiko apribojimo – kompromisas

Pasak Lino Kukuraičio, prekybininkai ir darbuotojų atstovai dėl nedarbo šventinėmis dienomis galėtų susitarti kolektyvinėje sutartyje.

„Dėl nedarbo Kalėdų ir Velykų dienomis visuose tinkluose turime prekybos tinklų nuomonę, kad jie sutinka su šiuo siūlymu ir kviečia profesines sąjungas dėl to susitarti kolektyviniu susitarimu“, – po susitikimo su prekybininkų ir profsąjungų atstovais žurnalistams sakė ministras.

Dėl kolektyvinės sutarties detalių prekybininkai ir profesinės sąjungos toliau derėsis maždaug po mėnesio.

L. Kukuraitis nemano, kad tokia sutartis prieštarautų konkurencijos įstatymams, tačiau dėl jos bus atsiklausta Konkurencijos tarybos. Ministras taip pat pridūrė, kad šiuo metu nėra diskutuojama dėl prekybos centrų nedarbo sekmadieniais.

„Dėl sekmadienių kol kas yra atviras klausimas. Ministerija palaiko socialinio dialogo kelią, skatintume pradėti nuo minimumo, o vėliau didintume nedarbo dienų skaičių tiek kitų švenčių atžvilgiu, tiek dėl nedarbo sekmadieniais“, – teigė ministras.

Anot jo, susitarimas liestų didžiuosius mažmeninės prekybos tinklus, tačiau jis galėtų būti taikomas ir plačiau.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas žurnalistams sakė, jog susitarimas turėtų galioti visai mažmeninei prekybos rinkai, o ne tik didiesiems prekybos tinklams.

„Mes nelabai suprantame ir šiam momentui nelabai sutinkame dėl didžiųjų prekybos tinklų išskyrimo. Iš mūsų pusės kalba eina apie visą mažmeninę prekybos rinką“, – teigė L. Vilimas.

Jis pridūrė, kad asociacijos nariai iš esmės pritaria tik dėl nedarbo dvi dienas per metus ir nenorėtų, kad ateityje nedarbo dienų sąrašas būtų plečiamas.

L. Vilimas taip pat sakė, jog lauks Konkurencijos tarybos išaiškinimo, ar kolektyvinis susitarimas tarp profesinių sąjungų ir prekybos tinklų būtų teisėtas.

Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas tvirtino, kad prekybos tinklai turėtų nedirbti per visas šventes.

„(Susitarimas – BNS) bent dėl tų dviejų dienų įgauna kažkokius pamatus, nors mūsų tai nedžiugina. Mes norėtume per visas šventes ir bent jau vieną sekmadienį per mėnesį“, – žurnalistams sakė A. Posochovas.

Pasak jo, kolektyvinė sutartis dėl nedarbo per Kalėdas ir Velykas turėtų būti taikoma visam mažmeninės prekybos sektoriui, ji neprieštarautų konkurencijos teisės nuostatoms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės susitikimas su profesinių sąjungų ir prekybininkų atstovais pirmadienį buvo uždaras.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę savaitę pareiškė, kad siekiant pažaboti prekių ir paslaugų kainų augimą, mažmeninėje rinkoje žadama didinti konkurenciją, mažinant didžiųjų prekybos tinklų įtaką ir galbūt ribojant jų darbo laiką savaitgaliais.

Seimas birželio pabaigoje ėmėsi „tvarkiečių“ siūlomos Darbo kodekso pataisos, siūlančios nuo 2019 metų uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos.

Šių metų pirmąją Velykų dieną Lietuvoje nedirbo visos „Norfos“ ir „Lidl“ parduotuvės. „Maxima“ sutrumpino parduotuvių darbo laiką, kai kurios jų taip pat neveikė, tuo metu „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių darbo grafikas nesikeitė. Pirmąją 2017 metų Kalėdų dieną ir pirmą šių metų dieną nedirbo visos „Lidl“ parduotuvės, „Maxima“ parduotuvės dirbo trumpiau arba iš viso nedirbo.

Lenkijoje nuo šių metų kovo iki metų pabaigos parduotuvėms leista dirbti tik du sekmadienius per mėnesį, 2019 metais – vieną, o nuo 2020 metų darbas sekmadieniais bus uždraustas.