- Aurelija Malakauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė didelių mokesčių pokyčių iškart po rinkimų nežada, tačiau, pasak jos, finansų sistema turi veikti taip, kad užtikrintų tvarų ekonomikos augimą. Tai Rasa Budbergytė pareiškė po susitikimo su Pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu. Pramonininkai aiškinasi, kas po rinkimų geriausiai atstovautų stambiųjų darbdavių interesams, kurios iš politinių partijų programos būtų jiems artimiausios.
R. Budbergytė, ko gero, buvo gerokai išgąsdinusi pramonininkus, kai vos perėmusi pareigas pareiškė, kad gal ne iškart po rinkimų, bet ateityje, bus apmokestinamas nekilnojamasis turtas, automobiliai, svarstoma mokesčių pertvarka. Susitikęs su naująja socialdemokratų deleguota ministre Pramonininkų konfederacijos vadovas sako, kad nors nuomonių skirtumų yra, dėl esminių dalykų sutariama.
„Esminis šios dienos leitmotyvas, kuris man padarė labai gerą įspūdį, kad mes negalime žiūrėti į valstybės finansus tik buhalteriniu principu. Šiandien buvo pasakyta svarbiausia frazė, kad valstybės finansai, finansų valdymas turi sukurti prielaidas tvariam ekonomikos augimui“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis.
„Visi sutinkame, kad mokesčių Lietuvoje didinti tikrai nereikia, neketiname ir neplanuojame. Valstybėje yra pakankamai pinigų, klausimas yra, ar mes panaudojame juos taip, kad iš jų galėtume patenkinti prioritetinius dalykus“, – klausia finansų ministrė R. Budbergytė.
Prioritetai, pasak ministrės, būtų socialinės atskirties mažinimas, tinkamas krašto apsaugos finansavimas, ekonomikos augimą skatinančios struktūrinės reformos. Pramonininkų vadovas sako su ministre aptaręs eksporto draudimo galimybę, kalbėjęs apie būtinybę gerinti verslo finansavimą, vėl priminęs pageidavimą visiškai neapmokestinti reinvesticijoms skiriamo pelno, siūlęs įvesti bendrą nekilnojamojo turto ir žemės mokestį. Dėl pastarųjų dviejų klausimų nuomonės išsiskyrė.
Ministrė sako, kad bus toliau diskutuojama, kokiu lygiu būtų galima mažinti reinvesticijoms skiriamo pelno mokestį ir suskaičiuoti, kiek kainuotų bendro žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio administravimas. Tačiau ji pritaria darbdaviams – verslui augti tikrai padėtų eksporto draudimas ir galimybė gauti paskolas ne tik iš bankų.
„Galvojant apie tai, kaip galima padėti ekonomikai augti ir būti konkurencinga, yra svarbu sudaryti sąlygas naujoms alternatyvoms, naujiems šaltiniams, kad smulkusis ir vidutinis verslas gautų finansavimą ne tik iš komercinių bankų“, – teigė finansų ministrė.
Pramonininkų vadovas neatskleidė, kiek stambiesiems darbdaviams tiktų visa tolesnė socialdemokratų partijos politika. Prieš rinkimus R. Dargis žada susitikti su visų politinių partijų atstovais, kad, anot jo, verslas galėtų prognozuoti būsimus valstybės sprendimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai3
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu9
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...