Pramonininkai aiškinasi, ko jiems tikėtis po rinkimų

Finansų ministrė didelių mokesčių pokyčių iškart po rinkimų nežada, tačiau, pasak jos, finansų sistema turi veikti taip, kad užtikrintų tvarų ekonomikos augimą. Tai Rasa Budbergytė pareiškė po susitikimo su Pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu. Pramonininkai aiškinasi, kas po rinkimų geriausiai atstovautų stambiųjų darbdavių interesams, kurios iš politinių partijų programos būtų jiems artimiausios.

R. Budbergytė, ko gero, buvo gerokai išgąsdinusi pramonininkus, kai vos perėmusi pareigas pareiškė, kad gal ne iškart po rinkimų, bet ateityje, bus apmokestinamas nekilnojamasis turtas, automobiliai, svarstoma mokesčių pertvarka. Susitikęs su naująja socialdemokratų deleguota ministre Pramonininkų konfederacijos vadovas sako, kad nors nuomonių skirtumų yra, dėl esminių dalykų sutariama.

„Esminis šios dienos leitmotyvas, kuris man padarė labai gerą įspūdį, kad mes negalime žiūrėti į valstybės finansus tik buhalteriniu principu. Šiandien buvo pasakyta svarbiausia frazė, kad valstybės finansai, finansų valdymas turi sukurti prielaidas tvariam ekonomikos augimui“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis.

„Visi sutinkame, kad mokesčių Lietuvoje didinti tikrai nereikia, neketiname ir neplanuojame. Valstybėje yra pakankamai pinigų, klausimas yra, ar mes panaudojame juos taip, kad iš jų galėtume patenkinti prioritetinius dalykus“, – klausia finansų ministrė R. Budbergytė.   

Prioritetai, pasak ministrės, būtų socialinės atskirties mažinimas, tinkamas krašto apsaugos finansavimas, ekonomikos augimą skatinančios struktūrinės reformos. Pramonininkų vadovas sako su ministre aptaręs eksporto draudimo galimybę, kalbėjęs apie būtinybę gerinti verslo finansavimą, vėl priminęs pageidavimą visiškai neapmokestinti reinvesticijoms skiriamo pelno, siūlęs įvesti bendrą nekilnojamojo turto ir žemės mokestį. Dėl pastarųjų dviejų klausimų nuomonės išsiskyrė.

Ministrė sako, kad bus toliau diskutuojama, kokiu lygiu būtų galima mažinti reinvesticijoms skiriamo pelno mokestį ir suskaičiuoti, kiek kainuotų bendro žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio administravimas. Tačiau ji pritaria darbdaviams – verslui augti tikrai padėtų eksporto draudimas ir galimybė gauti paskolas ne tik iš bankų.

„Galvojant apie tai, kaip galima padėti ekonomikai augti ir būti konkurencinga, yra svarbu sudaryti sąlygas naujoms alternatyvoms, naujiems šaltiniams, kad smulkusis ir vidutinis verslas gautų finansavimą ne tik iš komercinių bankų“, – teigė finansų ministrė.

Pramonininkų vadovas neatskleidė, kiek stambiesiems darbdaviams tiktų visa tolesnė socialdemokratų partijos politika. Prieš rinkimus R. Dargis žada susitikti su visų politinių partijų atstovais, kad, anot jo, verslas galėtų prognozuoti būsimus valstybės sprendimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nebus jokios ekonomines politikos lietuvoj

nebus  jokios  ekonomines  politikos  lietuvoj portretas
kol versLIAnykai diktuos salygas valstybei ir ministrams ir kol partijas rinks ne rinkejai ,o verSLIAnyku vogti pinigai , ir kurios veliau atsidekodamos uz ju isrinkima ....priimines pries tautos valia , verslianyku sukurptus baudziavinius ,,,,NAUJUOSIUS DARBO ISTATYMUS,,,,
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių