Politikai užsimojo sunaikinti bendrijas?

Randa didelių neatitikimų

Vienas aktyviausių įstatymo rengėjų Seimo narys Lauras Stacevičius, palaikomas keleto Aplinkos ministerijos valdininkų, deklaruoja, kad naujasis teisės aktas veiks kaip skatinamoji priemonė gyventojams aktyviau rinktis bendrijų valdymo modelį ir bus žymiai geresnis nei dabar galiojantis įstatymas. Tačiau, bendrijų pirmininkų nuomone, šis įstatymo projektas padės pasiekti tik atvirkštinių rezultatų – išardyti esančias bendrijas ir atgrasyti nuo naujų kūrimo, taip pat sužlugdyti privačius administratorius ir daugiabučių valdymą galbūt galėtų perimti savivaldybių įmonės.

Kelių dešimtmečių darbo bendrijose patirtį turintis daugiabučių namų savininkų bendrijos "Pašilaičiai" pirmininkas Juozas Pukanasis įstatymo projektą apibūdino labai ryškiu žodžiu. "Tragiškas jis yra. Tra-giš-kas… Niekam netinkamas. Liūdnas vaizdas. Bus chaosas", – įsitikinęs J.Pukanasis.

Visų pirma chaosas tikėtinas vien dėl to, kad, kaip numatoma, sprendimus dėl daugiabučio valdymo turėtų priimti visų butų, garažų ar pagalbinių patalpų savininkai. Kaip juos visus surinkti, jeigu net įstojusius į bendriją dažnai būna sunku prisikviesti? Be to, steigiant naują bendriją reikės, kad tai norėtų daryti visi savininkai. Dabar galiojo norma – daugiau nei pusė. Be to, susipykus kaimynams ir nors vienam jų išstojus iš bendrijos, ją tektų uždaryti.

Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė taip pat neslėpė emocijų. "Reakcija buvo siaubinga. Ir ne tik mano. Kažkas baisaus. Su valdyba projektą nagrinėjome dvi paras. Jis yra stumiamas buldozeriu, nederintas su niekuo, nė su vienu socialiniu partneriu. Skubėjome susipažinti ir pateikti savo prieštaravimus", – pasakojo asociacijos vadovė.

Ji piktinosi ne tik dėl konkrečių pasiūlymų projekte, bet ir dėl to, kad dokumentas rengtas vadovaujantis pasenusiu įstatymu, prieštarauja Civiliniam kodeksui, Asmens duomenų apsaugos, Komercijos įstatymams. "Jis toks yra suveltas", – bandė apibūdinti V.Remeikienė.

"Jeigu Aplinkos ministerija nusprendė sugriauti visą Lietuvos butų ūkį, su šiuo įstatymu jiems tai pavyks padaryti. Nė vienas pirmininkas nedirbs tokiomis sąlygomis, kokios numatytos projekte", – pridūrė V.Remeikienė.

Jos vadovaujama asociacija vienija 57 bendrijas. Jų pirmininkai, anot moters, vienbalsiai teigia, kad, vos įsigalioja naujasis įstatymas, jie iškelia rankas. "Dėsime pareiškimus ant stalo ir išeisime", – apie reakciją į galimą naują tvarką kalbėjo V.Remeikienė.

Gresia daugiau išlaidų

Pagal naująją tvarką, jeigu ji įsigalios, bendriją bus galima steigti tik viename name. Tai gali padidinti jos valdymo sąnaudas, nors yra ir pranašumų. Dabar viena bendrija gali valdyti kelis daugiabučius, tačiau jungiant jų keliasdešimt, sunku į susirinkimus suburti reikiamą skaičių savininkų, ypač, kai klausimas aktualus tik vienam kuriam nors namui.

Pirmininkams daug nerimo kelia nuostata, kad prekės, darbai ir paslaugos turės būti perkamos per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). "O tai automatiškai reikš, kad turiu samdyti prižiūrėtoją, kuris paruoštų visą paketą dokumentų, kuriuos reikės teikti CPO", – kalbėjo asociacijos vadovė, suabejojusi CPO kriterijais pardavėjui atrinkti. Renkantis rangovus savarankiškai, galima numatyti daugiau atrankos kriterijų, galinčių labiau užtikrinti, kad laimės patikimesnė, kokybiškesnes paslaugas teikianti bendrovė. Be to, CPO pirkimų platformoje nedideli, lokalūs ir konkurencingas kainas galintys pasiūlyti rangovai nedalyvauja, o CPO procedūros gali užtrukti, tad bendrijos skubiais atvejais gali patirti nemažai žalos.

Tragiškas jis yra. Tra-giš-kas… Niekam netinkamas. Liūdnas vaizdas. Bus chaosas.

Bendrijos taip pat privalės parengti naujus įstatus, patvirtinti juos bendrijos narių susirinkime ir įregistruoti Registrų centre. Viso to išlaidos gali siekti ir 1 tūkst. eurų.

"Jau kiek bendrija pralaimi automatiškai? Ir dar gražiai aiškinama, kad tai bus palengvinimas bendrijoms! Tai yra siaubas!" – dėstė V.Remeikienė.

Reguliuos savivaldybės?

Pirmininkų darbą ir būstų savininkų gyvenimą apsunkins ir nepagrįstos nuobaudos, įpareigojimai administratoriams.

"Tuomet administratoriai nieko nedarys. Pavyzdžiui, projekte numatoma, kad, nepritarus gyventojams, už visus atliktus darbus turės susimokėti administratorius. Tai jeigu kiauras stogas ir apatinių aukštų gyventojai nesutiks mokėti už jo keitimą?" – pateikė konkretų pavyzdį J.Pukanasis.

Projekte numatoma savivaldybėms suteikti teisę nušalinti privačias įmones nuo konkretaus namo administravimo ar net apskritai uždrausti veikti visame mieste. Tam pakaktų kelių skundų iš gyventojų. Su nauju įstatymu savivaldybės įgautų ir galią tam tikrais atvejais panaikinti butų savininkų bendrijas.

"Savivaldybei suteikiama teisė priimti ir atleisti, nors bendrija yra juridinis asmuo. Įstatymuose parašyta, kad nei valstybė, nei savivaldybė negali kištis į mūsų reikalus, nes mūsų butai yra mūsų kartu su visu namu", – sakė V.Remeikienė.

Maža to, savivaldybėms planuojama leisti bausti pirmininkus už mažareikšmius pažeidimus. Pirmininkai siūlo nesistebėti, kad atsiras daugybė bendrijų be vadovų – juk nedaug kas sutiktų imtis pareigų žinodamas, kad butų savininkams galbūt piktybiškai nepatvirtinus pirkimų ataskaitos, jis privalės savo lėšomis apmokėti už nupirktas reikalingas prekes, darbus ar paslaugas.

Numatoma, kad jeigu pirmininkas išrinktas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, yra inicijuojamas bendrijos likvidavimas, o daugiabučio valdymas perduodamas administratoriui.

Nebeliktų valdybų

Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas Giedrius Komka taip pat teigė, kad taisytina yra ir esama tvarka, tačiau siūlomas valdymo modelis yra ne žingsnis pirmyn, o daugybė šuolių atgal.

Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas G.Komka įsitikinęs, kad naujasis įstatymas labai apsunkintų ar net stabdytų bendrijų veiklą.

Kaip vieną esminių pakeitimų, sunkinsiančių daugiabučių bendrijų veiklą ir jų kontrolę, paminėjo bendrijų valdybų panaikinimą, tad pirmininkas paliekamas vienasmeniškai spręsti kasdienius bendrijos klausimus, o dėl biurokratinių procedūrų ji tampa labai sudėtinga, lėta ir brangia valdymo forma.

Be to, pasak jo, dabar gyventojų skundus nagrinėja bendrijų valdybos, o jų nebelikus skundais rūpinsis ir taip veikla apkrauti savivaldybių darbuotojai.

Bendrijų pirmininkams ir gyventojų teisių gynėjams iš karto kilo klausimas, kam reikalingas toks įstatymas? Manoma, kad labiausiai iš jo laimės savivaldybių butų ūkiai, kurie perimtų prižiūrėti likviduotų bendrijų namus.

"Šis įstatymas – tai sumanymas kontroliuoti eilinių Lietuvos piliečių, gyvenančių daugiabučiuose, gyvenimą, kad butų savininkai negalėtų patys spręsti, kokią valdymo formą pasirinkti, kas prižiūrės jų būstą. Gal tokiu būdu valdininkai nori lopyti savivaldybių biudžetų spragas?" – samprotavo G.Komka.

Pašnekovai pabrėžė, kad tokia praktika, kai rinkos reguliuotojas, t.y. savivaldybės su savo butų ūkiais, kartu yra ir rinkos žaidėjas, prieštarauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijoms ir primena Rusijoje naudojamą būsto valdymo modelį, kai už butų savininkus viską geležine ranka sprendžia valdžia.

Įstatymo projektą, nustatantį daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto principus, būdus, savininkų bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, administratorių funkcijas, pareigas, atsakomybę ir t.t., pateikė Seimo narys L.Stacevičius ir aplinkos ministras bei parlamentaras Kęstutis Mažeika. Abu jie yra "valstiečių" atstovai.