Š. Stepukonis iš teisėsaugos gali išsireikalauti lengvatų?

Pagal bylą, Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. Jis suimtas dviem savaitėms, nors prokurorai teismo prašė tą padaryti dviem mėnesiams. Apie tai, ką rodo šios kratos iškart po Š. Stepukonio suėmimo, LNK žurnalistas kalbėjosi su advokatu Edgaru Dereškevičiumi.

– Š. Stepukonis suimtas ir jau atliekamos kratos. Ką visa tai rodo?

– Tai rodo, jog ikiteisminis tyrimas vykdomas toliau. Krata yra viena iš procesinės prievartos priemonių, kurios metu renkami duomenys, galintys turėti reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Aišku, yra įmanoma susieti kratų atlikimą tiek su parodymų davimu, taip pat atsietai vertinti šį proceso veiksmą, nes apie jo tikslingumą nusprendžia tyrimą organizuojantis prokuroras.

– Kyla klausimas, galbūt Š. Stepukonis tikrai kažką galėjo tokio reikšmingo pasakyt pareigūnams, kad staiga vykdomos kratos iškart po jo suėmimo?

– Manau, kad tai tyrimo dalykas ir geriausiai tai žino tyrėjai. Tačiau neatmestina galimybė, kad tyrėjai bandys pasinaudoti baudžiamojo proceso kodekso 39 straipsnyje įtvirtinta galimybe ateityje spręsti klausimą, jeigu nustatys, kad veikta organizuotoje grupėje, atleisti vieną ar kitą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas.

– Kitas įdomus signalas, tai, kad prokuroras prašė suimti Š. Stepukonį dviem mėnesiams, o teismas leido tą padaryti dviem savaitėms. Galbūt tai irgi kažką rodo?

– Šiaip Lietuvos teisminėje praktikoje suėmimo taikymo terminas, apie kurį kalbate, nėra neįprastas. Ir, kaip taisyklė, asmenims, kurie anksčiau nebuvo pakliuvę į teisėsaugos akiratį, teismas dažniausiai neskiria paties ilgiausio suėmimo termino. Šiuo atveju, manau, buvo objektyviai įvertinta, kad dvi savaitės būtų optimalus laiko tarpas, per kurį galima atlikti pirminius ikiteisminius veiksmus mažiausiai apribojant žmogaus pagrindinę teisę – laisvai judėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs sakėte, jog tai, kad Š. Stepukonis pats atvyko į Lietuvą ir pasidavė teisėsaugai, lengvatų jam nesuteiks. Tačiau kiek tikėtina, kad kažkokių lengvatų iš teisėsaugos jis vis dėl to gali užsitikrinti, jeigu, tarkim, bent dalis pinigų atsirastų ir būtų grąžinti?

– Aš minėjau, kad nesuteiks lengvatų tik tuo atveju, jeigu jis su savimi į ikiteisminį tyrimą neatsineš reikšmingos informacijos, o tik fiziškai prisistatys pats.

– Tai reiškia, jis kažkokių lengvatų tikrai gali tikėtis?

– Taip, gali tikėtis.

– Šiandien girdime, kad fondo advokatas sako, jog pinigų galėjo dingti daugiau – apie 40 mln. eurų. Kai tiek dingusių kažkur milijonų, byla tikrai yra rezonansinė. Klausimas, kiek laisvės ir galimybių Š. Stepukonis šiuo atveju gali tikėtis derybose su pareigūnais?

– Tai priklausys nuo to, kokia apimtimi bus vykdomas tyrimas. Nes daryti bankinius pavedimus, kurie viršija bent 15 tūkst. eurų, ir jeigu tai atliekama per dieną keletą kartų, tai įsijungt turėtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kurio nuostatos įpareigoja finansų įstaigas imtis kliento tyrimo, patikrinant pervedamų sumų legalumą, teisėtumą, tiek ir gavėjo teisinį pagrindą. Aš atkreipiu dėmesį, kad po pirmo 20 tūkst. eurų pavedimo jau turėjo įsijungti finansų įstaigos kontrolės mechanizmas. Ir aš manau, kad šis tyrimas neapsiribos tik Š. Stepukonio duotais parodymais, bet bus teiraujamasi ir domimasi, jei priežiūra vyko ne intelektinių ir informacinių technologijų pagalba, bet buvo ir žmonės, kurie privalėjo stebėti pavedimus.

– Mes dabar kalbam abstrakčiai – priežiūros institucijos, žmonės turėjo prižiūrėti. O konkrečiai, kurios iš tų priežiūros institucijų dabar turėtų jaustis labai nepatogiai?

– Tai aš teoriškai modeliuodamas situaciją norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai priklausys nuo to, juridinis asmuo, kontroliuojamas Š. Stepukonio ar kitų asmenų, kuriame Lietuvos banke turėjo sąskaitą. Jeigu tos banko sąskaitos buvo Lietuvoje mums žinomuose bankuose, tai būtent tų institucijų kontrolės mechanizmai turėjo įsijungti.

– Yra dar vienas įdomus kampas – lošimas. Priklausomybė nuo lošimo yra laikoma liga. Ar Š. Stepukonio advokatai negali sužaisti šia korta ir sakyti, kad ligonis negali būti baudžiamas?

– Problema ta, kad reiktų vertinti, ar tai buvo tiesioginis padarinys susidariusioms pasekmėms, ar tai buvo šalutinis padarinys t. y. ar žmogus, užvaldęs keletą milijonų, jau po užvaldymo ėjo į kazino, ar žmogus svetimais pinigais bandė lošti įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip lošti Lietuvoje legaliai neįmanoma, nes nuo kiekvieno 1000 eurų, paliekamo kazino, taip pat įsijungia kontrolės mechanizmai. Jeigu loši elektronine tvarka, tai lošimų priežiūros tarnyba gali gauti duomenis iš lošimų įstaigos apie tai, kiek žmogus kartų lošė ir kiek statė virš 1000 eurų. O jeigu loštų iki 1000 eurų, tai darytų 365 dienas, tai jis galėtų pralošti kažkur viso labo 280 tūkst. eurų.

– Tie pinigai į tuos fondus iš niekur neatėjo ir dalis iš jų yra būsimų pensininkų pinigai. Tai klausimas, kas tada tiems būsimiems pensininkams atlygins padarytą žalą? Ir kokie prioritetai – ar pirmiau grįš pačiam „BaltCap“, ar nukentėjusiems žmonėms?

– Aš manau, kad mes vėl imsim tobulinti teisės aktus, pamatysime, kad pensijų fondai nėra draudžiami papildomai kokiu nors draudimu privalomuoju ir faktiškai nėra apsaugoti. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatytas mechanizmas kiekvienam nukentėjusiajam kreiptis su civiliniu ieškiniu. Ir kadangi įstatymų leidėjas yra numatęs palengvintą procedūrą, jeigu jie yra sudarę sutartį su fondu, tai, aš manau, fondas turėtų būti pripažintas nukentėjusiu ir įauginti jų pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka baudžiamojoje byloje.