Metų pradžioje turgaus pirkėjų ir prekeivių elgesį nulėmė euro įvedimas: pirmieji, pratindamiesi prie naujosios valiutos taupė, antrųjų elgesį koregavo paklausa. Vasaros gėrybės grąžino žmones į turgavietes, tačiau didesnio proveržio nesitikima – didesnėje Lietuvos dalyje žmonės pinigų teturi maistui.

Fiksuotas ir metinis augimas

Nors metų pradžioje Lietuvoje įvedus eurą turgų prekeiviai kalbėjo apie smarkiai sumažėjusius pirkėjų srautus, skaičiai rodo, kad padėtis vėl keičiasi. Šalies turgavietėse prekybos apyvarta šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 94,1 mln. eurų ir, palyginus su pirmuoju metų ketvirčiu, padidėjo 13,4 proc. to meto kainomis. Šie Lietuvos statistikos departamento duomenys apima tik tas turgavietes, kurios turi administracijas.

Tiesa, didžioji dalis šio augimo yra dėl sezono įtakos – vasarą parduodamų šviežių daržovių ir kitų sodo bei miško gėrybių. Vis dėlto augimas fiksuojamas ir metiniame statistikos rodmenyje. Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginus su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, prekybos apyvarta turgavietėse padidėjo 2,8 proc.

Perka ir restoranų šefai

Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovė Aldona Janavičienė dienraščiui sakė, kad pirmąjį metų ketvirtį turgavietėse iš tiesų vyravo prekybos štilis, o šiuo metu fiksuojamas augimas dėl to, kad prekiaujama sezoninėmis daržovėmis, uogomis.

"Lietuviai vertina mūsų pačių augintas sodo, miško gėrybes ir jas perka. Į turgus eina ir restoranų šefai. Taigi iš tiesų, kaip ir kiekvienais metais, antrąjį metų ketvirtį maisto sektoriuje turguose būna augimas, palyginus su pirmuoju", – sakė A.Janavičienė.

Tačiau asociacijos vadovė pabrėžė, kad šis augimas visiškai aplenkia pramonės sektorių – jis traukiasi. "Avalynės, drabužių, kosmetikos pardavimas, išskyrus galbūt tik Vilnių, visai stoja. Mažesniuose miestuose nebelieka žmonių, kurie galėtų pirkti – vieni emigruoja, kiti, liekantys, neturi perkamosios galios. Jie nusiperka maisto, o drabužėlių – jau kaip Dievas duos", – komentavo A.Janavičienė.

Prekybos šuolis Šiauliuose

Statistikos departamento duomenimis, palyginus su pirmuoju metų ketvirčiu, antrąjį turgavietėse prekyba maisto prekėmis išaugo 13,4 proc., ne maisto prekėmis – 9 proc., augalais ir gyvūnais – 79,5 proc. Iš maisto prekių daugiausia išaugo prekyba vaisiais ir uogomis – 50,6 proc., daržovėmis – 22,8 proc.

Labiausiai sumažėjo prekyba kitomis maisto prekėmis (medumi, žuvimi, kepiniais ir kt.) – 17,9 proc. bei kiaušiniais – 2,3 proc.

Iš ne maisto prekių labiausiai padidėjo prekyba elektriniais buitiniais aparatais ir prietaisais – 13,3 proc. bei avalyne ir odos gaminiais – 11,9 proc. Tačiau sumažėjo prekyba kosmetika, asmens higienos reikmenimis – 5 proc.

Kaip rašoma Lietuvos statistikos departamento pranešime, 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginus su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, prekyba daugiausia augo Šiaulių (27,8 proc.) ir Telšių (21,5 proc.) apskričių turgavietėse, o sumažėjo Panevėžio (21,3 proc.) bei Alytaus (13,8 proc.) apskričių turgavietėse.

Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį veikė 110 turgaviečių – dešimt turgaviečių daugiau nei 2014 m., kuriose buvo 28,4 tūkst. prekybos vietų, t.y. 1,4 proc. daugiau negu 2014 m. antrąjį ketvirtį. Prekybos vietų užimtumas turgavietėse 2015 m. antrąjį ketvirtį sudarė 55,9 proc.