- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulyje plinta nauja socialinio tinklo „TikTok“ mada. Šimtai žmonių pasižada keisti apsipirkimo įpročius ir kai kurių daiktų nepirkti visai, praneša LNK.
Brukline gyvenanti Eliza pastaruosius kelerius metus išlaidavo ir pirko brangius dizainerių drabužius. Galiausiai piniginė ištuštėjo.
„Mano lūžis buvo, kai supratau, kad turiu penkiaženklę kredito kortelių skolą. Man tikrai nusibodo nuolatinis pirkimo ir skolos grąžinimo ciklas“, – kalbėjo Eliza.
Vis dėlto, panašu, kad Lietuvos gyventojų mažesnio vartojimo mados nepasiekia. Mat, net ir tie, kurie parduotuvėse vaikščioti nemėgsta, jų neišvengia.
„Kai reikia pirkti, tada ir perku. Dėl smagumo nemėgstu“, – sakė pakalbinta moteris.
„Žmona perka. Žmona irgi nemėgsta, ji mėgsta, kad aš gerai atrodyčiau“, – teigė praeivis.
Tad daugelis įsitikinę – ištisus metus nepirkti nepavyktų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nepavyktų visus metus nepirkti, nes, natūralu, reikia naujų drabužių, avalynės. Bet, iš principo, mažesnis vartojimas būtų gerai“, – savo nuomone pasidalijo praeivė.
Pastarųjų kelių metų statistika rodo, kad išlaidauti Lietuvos žmonės nevengia.
„Su pasižadėjimais nepirkti prekių, sakyčiau, geras požiūris, bet ar jis vyksta realybėje? Skaičiai rodo, kad, tikėtina, ne. Žmonės perka, perka ir impulsyviai, ir planuotai. Tai yra tenkina čia ir dabar savo lūkesčius“, – akcentavo prekybos centro „CUP“ generalinė direktorė Ona Nevinskienė.
Tiesa, daugiausiai gyventojai išleidžia maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Šių išlaidų dalis kasmet didėja. Kitos didelės išlaidos – komunaliniams mokesčiams ir transportui. O štai iš ne tokių būtinų prekių populiariausi pirkiniai – drabužiai ir avalynė. Tiesa, kasmet šių išlaidų dalis mažėja. Restoranuose ir viešbučiuose – atvirkščiai – tautiečiai kasmet palieka vis daugiau pinigų. Panaši tendencija ir su poilsiu bei pramogomis. Čia išlaidavimo pikas buvo dar 2020 m., o vėliau stabilizavosi.
„Šie metai už praeitus metus vėl didesni. Tai reiškia, kad didelė infliacija arba kainodara neturėjo įtakos klientų sprendimams“, – aiškino O. Nevinskienė.
Didelė infliacija arba kainodara neturėjo įtakos klientų sprendimams.
Tiesa, dalijimasis daiktais, padėvėtų rūbų punktai ir sendaikčių parduotuvės nepamirštos. Padėvėtų daiktų, rūbų, batų žmonės atneša išties nemažai, daug jų ir pasiima. Tačiau, kad Lietuvoje žmonės labiau atsižvelgtų į tvarią madą ir mažesnį vartojimą, aplinkosaugos entuziastai nepastebi. Tad jeigu tvarumas į žmonių gyvenimus ateis per lėtai, aplinkosaugos specialistai mato niūrią ateitį.
„Tos prognozės, sakyčiau, mūsų elgesiui nesikeičiant, viena už kitą niūresnės. Na, mano gyvenimui to užteks, bet jeigu kalbu apie savo vaikus ir anūkus, man dėl jų neramu“, – teigė „Dėkui“ stotelių vadovas Tomas Vaitkevičius.
Nors socialinėje erdvėje paplitęs iššūkis skirtas vieneriems metams, jį išbandžiusieji dalijasi, kad vis dar parduotuvėse lankosi rečiau. Aplinkosaugos entuziastai tikina, kad kiekvienas žmogus geriausiai prie pokyčių prisidės kritiškai pažvelgdamas į savo pirkinių krepšį ir nuspręsdamas, ar tikrai to daikto reikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas31
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...