- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulyje plinta nauja socialinio tinklo „TikTok“ mada. Šimtai žmonių pasižada keisti apsipirkimo įpročius ir kai kurių daiktų nepirkti visai, praneša LNK.
Brukline gyvenanti Eliza pastaruosius kelerius metus išlaidavo ir pirko brangius dizainerių drabužius. Galiausiai piniginė ištuštėjo.
„Mano lūžis buvo, kai supratau, kad turiu penkiaženklę kredito kortelių skolą. Man tikrai nusibodo nuolatinis pirkimo ir skolos grąžinimo ciklas“, – kalbėjo Eliza.
Vis dėlto, panašu, kad Lietuvos gyventojų mažesnio vartojimo mados nepasiekia. Mat, net ir tie, kurie parduotuvėse vaikščioti nemėgsta, jų neišvengia.
„Kai reikia pirkti, tada ir perku. Dėl smagumo nemėgstu“, – sakė pakalbinta moteris.
„Žmona perka. Žmona irgi nemėgsta, ji mėgsta, kad aš gerai atrodyčiau“, – teigė praeivis.
Tad daugelis įsitikinę – ištisus metus nepirkti nepavyktų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nepavyktų visus metus nepirkti, nes, natūralu, reikia naujų drabužių, avalynės. Bet, iš principo, mažesnis vartojimas būtų gerai“, – savo nuomone pasidalijo praeivė.
Pastarųjų kelių metų statistika rodo, kad išlaidauti Lietuvos žmonės nevengia.
„Su pasižadėjimais nepirkti prekių, sakyčiau, geras požiūris, bet ar jis vyksta realybėje? Skaičiai rodo, kad, tikėtina, ne. Žmonės perka, perka ir impulsyviai, ir planuotai. Tai yra tenkina čia ir dabar savo lūkesčius“, – akcentavo prekybos centro „CUP“ generalinė direktorė Ona Nevinskienė.
Tiesa, daugiausiai gyventojai išleidžia maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Šių išlaidų dalis kasmet didėja. Kitos didelės išlaidos – komunaliniams mokesčiams ir transportui. O štai iš ne tokių būtinų prekių populiariausi pirkiniai – drabužiai ir avalynė. Tiesa, kasmet šių išlaidų dalis mažėja. Restoranuose ir viešbučiuose – atvirkščiai – tautiečiai kasmet palieka vis daugiau pinigų. Panaši tendencija ir su poilsiu bei pramogomis. Čia išlaidavimo pikas buvo dar 2020 m., o vėliau stabilizavosi.
„Šie metai už praeitus metus vėl didesni. Tai reiškia, kad didelė infliacija arba kainodara neturėjo įtakos klientų sprendimams“, – aiškino O. Nevinskienė.
Didelė infliacija arba kainodara neturėjo įtakos klientų sprendimams.
Tiesa, dalijimasis daiktais, padėvėtų rūbų punktai ir sendaikčių parduotuvės nepamirštos. Padėvėtų daiktų, rūbų, batų žmonės atneša išties nemažai, daug jų ir pasiima. Tačiau, kad Lietuvoje žmonės labiau atsižvelgtų į tvarią madą ir mažesnį vartojimą, aplinkosaugos entuziastai nepastebi. Tad jeigu tvarumas į žmonių gyvenimus ateis per lėtai, aplinkosaugos specialistai mato niūrią ateitį.
„Tos prognozės, sakyčiau, mūsų elgesiui nesikeičiant, viena už kitą niūresnės. Na, mano gyvenimui to užteks, bet jeigu kalbu apie savo vaikus ir anūkus, man dėl jų neramu“, – teigė „Dėkui“ stotelių vadovas Tomas Vaitkevičius.
Nors socialinėje erdvėje paplitęs iššūkis skirtas vieneriems metams, jį išbandžiusieji dalijasi, kad vis dar parduotuvėse lankosi rečiau. Aplinkosaugos entuziastai tikina, kad kiekvienas žmogus geriausiai prie pokyčių prisidės kritiškai pažvelgdamas į savo pirkinių krepšį ir nuspręsdamas, ar tikrai to daikto reikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh1
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų33
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...
-
Vyriausybė išplėtė Gynybos fondo lėšų panaudojimą1
Vyriausybė išplėtė spalį pradėjusio veikti Gynybos fondo lėšų panaudojimo galimybes. ...
-
Lietuvos bankas išleis progines monetas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai
Lietuvos banko (LB) šiemet ir kitais metais išleis progines monetas, skirtas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai. ...
-
Vyriausybė leido pirkti 155 mm sviedinius iš „Rheinmetall“ be konkurso3
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad 155 mm artilerijos sviediniai, skirti Lietuvos kariuomenės naudojamoms vokiškoms PzH 2000 ir įsigytoms prancūziškoms „Caesar“ savaeigėms haubicoms, iš Vokietijos gynybos pramonės mil...