Pirmininkavimo ES proga - mažiau duobių gatvėse

Kasmet baigiantis žiemai miestuose vairuotojai priversti būti atidesni. Po žiemos gatvėse randasi vis daugiau duobių, kurių komunalinės tarnybos neskuba remontuoti. Šįmet itin duobėtos gatvės Kaune ir Panevėžyje, geresnė padėtis Klaipėdoje ir Vilniuje. Čia miesto centro gatvių duobes planuojama užlopyti iki pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžios.

Į duobes „pasodino“ gėlių

Kauno gyventojai, matydami valdžios pasyvumą, iniciavo jau net keletą pilietinių akcijų, kuriomis stengėsi atkreipti valdžios dėmesį į duobių gausą gatvėse. Miestiečiai savo nepasitenkinimą išreiškė duobėse „pasodindami“ pavasarinių gėlių vazonų.

LRT radijo bendradarbė Kaune Agnė Kairiūnaitė sako, kad duobių gatvėse būna kiekvieną pavasarį, tačiau šįmet esą žmonių reakcija tikrai aštresnė nei ankstesniais metais. Anot jos, galima tik svarstyti, kodėl kauniečiai šį pavasarį į duobes reaguoja taip emocingai – dėl to, kad nebeturi kantrybės, ar todėl, kad duobių gatvėse iš tiesų daugiau.

„Aš pati, kaip vairuojanti automobilį, pastebiu, kad gatvių būklė tikrai prastesnė nei anksčiau“, – sako A. Kairiūnaitė, pridurdama, kad pagrindinėse gatvėse padėtis nėra labai bloga. Tačiau, anot pašnekovės, išsukus į atokesnes gatveles „tenka susidurti su žiauria, duobėta Kauno realybe“.

Įkurs specialų centrą

Tikimasi, kad greitu metu padėtis Kaune pasikeis. Artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje bus siūloma avarinių duobių tvarkymą perduoti savivaldybės įmonei „Kauno švara“. Iki šiol šiuos darbus atlikdavo konkursus laimėję skirtingi rangovai.

Kaip teigia miesto tvarkymo skyriaus vedėjas, žinodami, jog dirba vos kelis mėnesius, šie rangovai nebuvo suinteresuoti kokybe. „Tikimasi, kad atidavus tuos darbus į vienas rankas, bus vykdomi kokybiškesni darbai“, – teigia A. Kairiūnaitė.

Dar viena iniciatyva, kurios imamasi Kaune, – kurti visą parą dirbantį pranešimų priėmimo centrą, kad gyventojai arba savivaldybių atstovai galėtų operatyviai informuoti apie gatvėse atsivėrusias duobes.

„Miesto tvarkymo savivaldybės vadovas pasakojo, kad budėtų ir naktinė brigada, kuri, gavusi žinią, operatyviai vyktų šalinti nelaimės, – sako A. Kairiūnaitė. – Žinoma, šis centras būtų skirtas ne tik pranešti apie duobes, bet taip pat ir įtrūkusius vamzdžius ar kitokias buitines problemas.“

Gali važiuoti tik 20 km/val. greičiu

Anot LRT radijo bendradarbės Panevėžyje Irenos Dervinienės, šio miesto gatvėse kosmetiniai kelių tvarkymo darbai negali prasidėti dėl užtrukusios žiemos. Pašnekovė tikina, kad šis, kasmetinis kosmetinis remontas nėra labai efektyvus – duobės dengiamos šaltu asfaltu ir po keleto mėnesių jau būna ištrupėję.

„Šis pavasaris galbūt atvėrė akis ir savivaldybei, ir visiems kitiems. Gatvės tikrai baisios ir, [...] įvažiuojant į Panevėžį, tik prasidėjus Panevėžio miestui, Janonio, Tinklų, Ramygalos, Vytauto, Daukanto ir kitose gatvėse kai kuriose vietose apskritai neįmanoma važiuoti didesniu nei 20 km/val. greičiu“, – tvirtina I. Dervinienė. Žurnalistės kalbinti panevėžiečiai vairuotojai skundėsi, kad dėl duobių yra sugadinę padangas, buvo nutraukę duslintuvą – situacija esą yra tikrai bloga.

Tuo metu Panevėžio miesto valdžia sako, kad ir jiems dėl gatvių „skauda galvą“. „Jau pernai pradėjo ruošti investicinį projektą, kuris netrukus bus teikiamas tarybai [...]. Padaryti paskaičiavimai, [savivaldybė] ieško būdų, galbūt reikės iš kieno nors pasiskolinti pinigų“, – sako I. Dervinienė.

Jos kalbintos savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės duomenimis, šiai problemai spręsti reikėtų 4–5 mln. Tokią sumą investavus į miesto kelius, per 3–4 metus jie neva būtų tikrai gero stovio.

Padėtis Klaipėdoje nėra tragiška

LRT radijo bendradarbė Klaipėdoje Asta Kažukauskienė sako, jog, klaipėdiečių teigimu, duobės pavasarį miesto gatvėse dygsta kaip grybai po lietaus. „Tačiau turėčiau pasakyti, kad bent jau tose gatvėse, kuriose aš važinėju (tai nėra pagrindinės gatvės), mano akimis, situacija nėra tragiška“, – tvirtina A. Kažukauskienė.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, jau pora žiemų avarinės duobės yra taisomos ir šaltuoju metų laiku – šalto asfalto būdu. Žiemos mėnesiais duobėms taisyti savivaldybė išleidžia maždaug po 35 tūkst. Lt. Per metus tam vidutiniškai Klaipėdoje skiriama apie 1,5 mln. Lt. Panašiai tiek planuojama skirti ir šiemet.

Tam tikruose ruožuose ruošiamasi tiesti ištisines asfalto dangas. Vienas iš tokių ruožų – Taikos prospekto atkarpa nuo Jūrininkų prospekto iki Kairių gatvės.

„Jeigu pavyktų sutaupyti pinigų ir duobėms išleisti mažiau nei numatyta, dar žadama tiesti ištisinę dangą  Šilutės plente nuo Statybininkų prospekto iki Debreceno gatvės“, – teigia A. Kažukauskienė.

Jos nuomone, gatvių, kurios turėtų būti rekonstruojamos iš esmės, Klaipėdoje yra daug, tačiau viskas esą atsiremia į pinigus.

Vilniaus gatvėms skiriama daugiau lėšų

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Statinių skyriaus vedėjas Arūnas Visockas teigia, kad Vilniaus miesto gatvių padėtis šįmet niekuo nesiskiria nuo praeitų metų.

„Ypač šiuo permainingu oru iš tikrųjų atsiranda duobių, bet jos likviduojamos, kai tik gaunama informacija. Iš tikrųjų padėtis kontroliuojama“, – tikina A. Visockas. Daugiausiai duobių Vilniuje, pasak specialisto, atsiveria tuose rajonuose, kur yra senos kelio dangos.

A. Visockas pripažįsta, kad pavienės duobės iš tiesų užlopomos laikinai – tik metams ar dvejiems. „O ten, kur dedami ištisiniai sluoksniai, tokių problemų nėra. Iš tiesų viskas atsiremia į finansavimą. Jeigu būtų dedamos ištisinės, tokių problemų nekiltų“, – įsitikinęs A. Visockas.

Šįmet Lietuvos pirmininkavimo ES proga keliams Vilniuje sutvarkyti skiriama daugiau lėšų nei įprastai. Daugiausiai dėmesio atiteks centrinei miesto daliai: bus tvarkomos duobės, šaligatviai, užliejama didesnė dalis ištisinio asfalto.

Bus tvarkoma gatvė, vedanti nuo Vilniaus oro uosto iki miesto centro, jau pradėti darbai Šventaragio gatvėje. Pasak A. Visockio, iki pirmininkavimo ES pradžios numatyta sutvarkyti visas Vilniaus centro gatvių duobes.