ES parama gali būti skirstoma neskaidriai – pareiškė Seimo narys Jurgis Razma ir paragino ūkio ministrą bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą pasidomėti milijonų skirstymo sąlygomis.

J.Razmai įtarimų sukėlė programos „Lyderis LT“ projektų finansavimo sąlygos. Savo rašte ministrui Vytui Navickui ir STT direktoriui Žymantui Pacevičiui Seimo narys teigia, kad projektų vertinimo metodikoje nustatyti labai abstraktūs vertinimo kriterijai sukuria prielaidas korupcijai. Tarp tokių abstrakčių kriterijų konservatorius mini technologinių linijų ir gaminių inovatyvumo lygio nustatymą, projekto strateginio pobūdžio įvertinimą.

„Abstraktumas suteikia vertintojams didžiulę veikimo laisvę sprendžiant, kiek balų skirti vienam ar kitam projektui, ir pasiekti, kad būtų prastumti interesų ir korupcinių santykių pagrindu iš anksto atrinkti projektai. Kita vertus, dėl tos pačios priežasties pralaimėjusių projektų teikėjams labai sudėtinga nuginčyti minėtus vertinimus“, – „Vilniaus dienai“ tvirtino J.Razma.
Pasak jo, jau sklando kalbos, kad už 10–15 proc. „sėkmės“ mokestį galima pakliūti į programos „Lyderis LT“ finansavimą gausiančių projektų sąrašą. Seimo narys siūlo peržiūrėti ES paramos skirstymo kriterijus ir pakeisti juos konkretesniais. Be to, jo manymu, reikėtų teisės aktuose numatyti, kad projektų dokumentus rengiančių konsultantų atlygis nepriklausytų nuo to, projektas po vertinimo gauna finansavimą ar ne.

Kritika pavėluota

„Dar neturime pagrindo peikti ar girti naujuosius kriterijus, nes iki šiol nebuvo atliktas nė vienas kokybinės naudos įvertinimas. Kol kas yra paskelbti kvietimai, pagal juos dar nėra gauta nė viena paraiška ir nė viena nėra perėjusi pirmų dviejų vertinimo etapų“, – padėties nedramatizavo Ūkio ministerijos sekretorius Arūnas Keraminas.
Pasak jo, projektų atrankos ir vertinimo sistema yra sudėtinga, kelių pakopų ir tai leidžia užtikrinti skaidrumą. „Paprastai kiekvieną projektą vertina mažiausiai du vertintojai, be to, jie turi pagrįsti savo vertinimą“, – gynė esamą sistemą ministerijos atstovas.
Sekretorius pabrėžė, kad projektų vertinimo kriterijai tvirtinami ne ministerijoje, o Stebėsenos komitete, į kurį įeina Europos Komisijos atstovai. „Mes negalime nustatyti kitokių vertinimo kriterijų, nei patvirtinti komitete. Be to, koreguoti esamas sąlygas, kai jau paskelbti kvietimai ir liko kelios dienos iki paraiškų pateikimo pabaigos, galimybių nėra“, – kalbėjo A.Keraminas.
Jo įsitikinimu, 2007–2013 m. projektų vertinimo kriterijai yra ne tokie subjektyvūs, nei buvo nustatyti 2004–2006 m. finansiniu periodu. Ministerijos sekretorius sakė, jog kaltindamas abstraktumu J.Razma nepaminėjo, kad šalia kiekvieno kriterijaus paminėti aspektai, kuriuos vertintojas turi patikrinti, kad galėtų nustatyti, ar paraiška atitinka kriterijų ir kiek atitinka.

Vertina vienas žmogus

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovas Sergėjus Muravjovas sakė, kad skirstant 2004–2006 m. ES paramą nemažai buvo kalbėta apie korupciją, įtartinus politikų ir verslininkų ryšius. „Tačiau mūsų tyrimas parodė, kad daugeliu atveju tai buvo tik mitai, net 95 proc. pareiškėjų, pretendavusių į paramą, teigė, kad nepastebėjo neskaidrumo ar korupcijos požymių“, – sakė pašnekovas.
Didžiausia problema buvo agentūrų darbuotojų neefektyvus darbas, nežinojimas, nepatyrimas. Didesnių neaiškumų kėlė projektus rengiančių konsultantų ir projektų vertintojų vaidmuo skirstant paramą. „Projektų atrankos komitetai buvo tos institucijos, kurių veikla neaiškiausia, jos mažiausiai kėlė pasitikėjimo“, – kalbėjo S.Muravjovas.
Pasak jo, skirstant ES paramą skaidrumo padaugėtų, jei projektų vertinimo kriterijai būtų konkretūs ir aiškūs, būtų užtikrinta projektų vertintojų priežiūra, atsakomybė ir darbo kokybė, vertintojai būtų žinomi visuomenei. „Bent jau skirstant 2004–2006 m. paramą teko ne kartą girdėti, kad projektus vertino vos vienas vertintojas“, – objektyvumo klausimą kėlė S.Muravjovas.