Panika, laukimas, bandymas susigrąžinti bent nedidelę dalį nuvertėjusių investicijų – tokios nuotaikos pastaruoju metu apėmė Lietuvos investuotojus

Net pasaulinė finansinė krizė neatbaidė Lietuvos gyventojų nuo investicijų. Tiesa, kitaip nei prieš metus, renkantis kur investuoti, pirmenybė teikiama saugioms investicijoms: obligacijoms ar terminuotiesiems indėliams, o lėšos iš rizikingų investicijų fondų arba atsiimamos, arba pervedamos į mne tokias rizikingas investavimo priemones.

Atsiima investicijų likučius

Lietuvos investuotojams nerimą kelia ne tik naujienos apie bankrutuojančius bankus, žemyn besiritantys viso pasaulio biržų indeksai, dešimtimis procentų nuvertėję Lietuvos valdymo bendrovių siūlyti fondai ar su akcijomis susietos obligacijos, bet ir vis dar gyvi prisiminimai apie praeityje sukrėtusias krizes: prarastus rublinius indėlius, bankų žlugimą.

"Prieš metus 150 tūkst. litų investavau į fondus ir su akcijomis susietas obligacijas. Iš 50 tūkst. litų, investuotų į Kinijos vertybinius popierius, liko 36 tūkst., investicijos į Rusiją sumažėjo perpus. Kai atėjusi į banką pasakiau, kad norėčiau atsiimti investuotas lėšas, mane bandė įtikinti, kad turėčiau laikytis ilgalaikės investavimo strategijos ir fonduose išlaikyti lėšas bent penkerius metus. Esu tokio amžiaus ir sveikatos, kad tų penkerių metų galiu ir nesulaukti. Po pastarųjų naujienų esu sunerimusi, kad galiu prarasti visus pinigus, lygiai kaip netekau indėlių rubliais ar indėlių, kai bankrutavo bankai", – nenusisekusio investavimo istoriją "Turtui" papasakojo viena vyresnio amžiaus vilnietė.
Ji ryžtingai nusprendė nebelaukti ir nebetikėti banko konsultantų žodžiais dar palūkėti. Moteris atsiėmė tai, kas liko iš prieš metus investuotų 150 tūkst., – vos 85 tūkst. litų.

Nusprendžia laukti

Praėjusių metų birželį į obligacijas, susietas su akcijomis, 20 tūkst. litų investavęs Robertas taip pat apsisprendė atsiimti nuvertėjusias investicijas. "Obligacijų nusipirkau per patį piką – pernai birželį. Nuo to laiko vertė tik krito. Investavau tikėdamasis solidaus uždarbio per dvejus metus. Praėjo jau daugiau nei metai. Tačiau dabar nematau galimybių, kad artimiausiu metu akcijų rinkos atsitiestų ir paaugtų 50 proc. – tiek reiktų, kad nuvertėjusios investicijos atsitiestų ir duotų planuotą pelną. Todėl nusprendžiau atsiimti investuotas lėšas, kol nuostolis nedidelis", – pasakojo Robertas, vietoj investuotų 20 tūkst. atsiėmęs 18 tūkst. litų. Kol kas jis laukia bent šiokio tokio stabilumo rinkoje ir prognozuoja, kad vertybiniai popieriai dar labiau pigs. Tuomet ir ketina investuoti atsiimtas lėšas.

Investicijų valdymo bendrovės neslepia, kad prastos naujienos investicijų rinkoje pratrūksta panikos pliūpsniais ir klientai skuba atsiimti lėšas iš investicijų fondų.
"Valdymo bendrovės nesikeičia fondų duomenimis, tačiau esu tikras, kad beveik visų investicijų fondų įplaukos šiais metais neigiamos, t. y. daugiau klientų pardavė investicijų fondų vienetus, nei įsigijo", – prognozavo banko "Swedbank" Investicinių produktų pardavimo valdymo departamento direktorius Igoris Ryklys.

Optimizmas blėsta

Vertybinių popierių komisijos (VPK) pateikti Lietuvoje siūlomų investavimo produktų pirmo šių metų pusmečio rezultatai rodė, kad investuojančiųjų skaičius, nepaisant neramumų rinkose, toliau augo. Tiesa, nedaug, – vos 4,86 proc., kai per tą patį praėjusių metų periodą investuojančiųjų skaičius buvo ūgtelėjęs net 54,6 proc. Įsibėgėjęs trečias šių metų ketvirtis gerų naujienų toliau šykštėjo, tad neabejojama, jog tai sudavė smūgį investuotojų optimizmui.

Banko "Swedbank" duomenys rodo, kad šiais metais investuojančių į šio banko platinamus fondus skaičius augo nedaug, maždaug 3,5 proc. "Daugelis pardavė tik dalį portfelio ir liko fonduose", – aiškino skaičius I.Ryklys.

Bendrovės "SEB investicijų valdymas" generalinio direktoriaus pavaduotojas Marijus Kalesinskas sutinka, kad apibendrinus rinkos duomenis veikiausiai paaiškės, jog liepą–rugsėjį rizikingų investicijų fondų dalyvių skaičius sumažėjo, tačiau išaugo investuojančiųjų obligacijų ir alternatyviuose fonduose. Tačiau pašnekovas nenorėjo sutikti, kad investicijų fondai labiausiai nukentės dėl pasitraukiančių investuotojų.

"Manyčiau, kad investicijų fondų vertė turėtų mažėti, tačiau taip nutiks dėl šiuo laikotarpiu gerokai pigusių akcijų. Manau, per šį ketvirtį vidutiniškai akcijų rinkų vertė bus nukritusi apie 10 proc., todėl ir fondų valdomo turto vertė bus mažesnė nei antro ketvirčio pabaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad pasitraukė investuotojai", – aiškino pašnekovas. VPK duomenimis, pirmą šių metų pusmetį investicijų fondų turtas sumenko maždaug trečdaliu – nuo 1,26 mlrd. iki 854,8 mln. litų.

Pardavinėti per vėlu

Ekspertai sutinka, kad didysis išpardavimas investicijų rinkose vyko metų pradžioje. Net itin nepalankios pastarųjų savaičių naujienos esą nepaskatino didesnio investuotojų judėjimo, nes rizikingų investicijų savininkai suvokia, kad jų investicijos jau gana smarkiai nuvertėjusios ir parduoti jas dabar pats netinkamiausias metas.

"Pirma investicijų fondų vienetų pardavimo banga buvo metų pradžioje – sausį, o šiuo metu, galima sakyti, štilis", – tikino I.Ryklys.

Vis dėlto, pasak M.Kalesinsko, dalis investuotojų pasidavė panikai ir pastarosiomis savaitėmis skubėjo perkelti lėšas iš agresyviai investuojančių fondų į mažesnės rizikos fondus.

"Tačiau nesakyčiau, kad tas srautas buvo didelis. Ir gerai, nes kilus panikai vėloka perkelti investicijas. Geriau tai spėti padaryti dar iki panikos arba palaukti tam tikro stabilumo rinkose", – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, pastebėta ir nauja tendencija. Apnikus panikai buvo sulaukta nemažai įplaukų į fondus. "Tai reiškia, kad investuotojai įgauna patirties ir bando pasinaudoti palankiais rinkoje momentais ir įsigyti gerokai atpigusių vertybinių popierių", – kalbėjo M.Kalesinskas.

Obligacijos nestokoja dėmesio

Jau antrą ketvirtį buvo akivaizdu, kad investuotojai pirmenybę ima teikti mažesnės rizikos investiciniams produktams – obligacijų fondams. VPK duomenimis, didžiausio investuotojų antplūdžio tuomet sulaukė SEB NVS, "Finastos" ir "DnB Nord" obligacijų fondai.

Tačiau M.Kalesinskas įspėja pernelyg nesižavėti šios rūšies investicijomis. "Per pastarąsias panikos bangas investuotojai lėšas iš akcijų perkėlė į obligacijų rinkas, kartu jas pabrangindami. Investuojant į išsivysčiusių šalių obligacijas galima šiek tiek uždirbti, tačiau pelnas bus tik keletas procentų. Atkreipčiau dėmesį į Rusijos ir NVS rinkų obligacijas. Jų rizika šiuo metu išaugusi, tačiau jei tikėtume, kad NVS rinkoms pavyks išvengti žlugimo, galima laukti net iki 13 proc. investicijų prieaugio. Tai puiki galimybė esant dabartinei rinkos padėčiai uždribti tiek pelno. Šiuo metu akcijų rinkos neatrodo patrauklios, išsivysčiusių šalių vyriausybių obligacijos pernelyg pabrangusios, tad NVS regiono obligacijos yra gera galimybė uždirbti", – pasirinkimo galimybes vardijo pašnekovas.

Dešimtis milijonų litų, net ir svyruojant rinkoms, valdymo bendrovėms pavyksta surinkti platinant obligacijų emisijas. Prisiminti ir indėliai. "Pastaruoju metu populiarėja saugūs investavimo būdai, ypač su garantuota grąža, o tai dažniausiai yra terminuotasis indėlis arba obligacijos", – sakė I.Ryklys. "Swedbank" šią savaitę baigia platinti taupymo obligacijas. Į metų trukmės obligacijas su garantuotomis 6,5 proc. palūkanomis banko klientai jau investavo 80 mln. litų.

"Gyventojai gerokai rečiau renkasi produktus, kurie susiję su finansų rinkomis. Priežastys aiškios – akcijų rinkos blaškosi, o su jomis susieti produktai nebeduoda anksčiau rodyto pelningumo. Gyventojai renkasi taupyti saugiuose ir garantuotą pajamingumą žadančiuose terminuotuosiuose indėliuose. Tačiau išaugusi infliacija tirpdo einamuosius indėlius: jų suma rinkoje per pirmą pusmetį sumažėjo 249 mln. litų", – ieškančių kur investuoti žmonių elgesio pokyčius komentavo I.Ryklys.

Specialisto patarimas

Pirkti neskubina

Šią savaitę pasirodė banko HSBC rekomendacija parduoti išsivysčiusių šalių įmonių akcijas ir sumažinti jų dalį savo portfeliuose. Investicijas rekomenduojama nukreipti į ilgalaikes valstybines obligacijas.

M.Kalesinskas sako suprantąs tokią HSBC rekomendaciją, tačiau mano, kad dabar geriausia laukti. "Nematome priežasčių šiuo momentu nei didinti, nei mažinti akcijų dalį. Matome, kad rinkoje labai didelis svyravimas net vienos dienos mastu. Jei dabar būtų teikiama rekomendacija keisti portfelio proporcijas, tai būtų rizikinga ir gali turėti neigiamų padarinių, nes keisti portfelį bus pataikyta blogą dieną. Tarkime, bandydami didinti akcijų dalį galime pataikyti į kelių dienų laikotarpį, kai įsigysime smarkiai pabrangusių akcijų, arba bandydami parduoti, galime atsikratyti akcijų žemiausiomis kainomis. Svyravimas labai didelis net išsivysčiusiose rinkose, o tai, kas vyko praėjusią savaitę Rusijoje, galime vadinti ekstremaliu svyravimu. Paprastai tokie didelio svyravimo periodai trunka neilgai ir, manome, kad saugiau juos išlaukti", – kalbėjo pašnekovas.