Pensijų kaupimo kryžkelė: kas toliau?

– Buvo atliktas išsamus Gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakytas tyrimas. Ką jis rodo? Ką bandėte išsiaiškinti ir ką sužinojote?

– Taip, Gyvybės draudimo įmonių asociacija atliko gyventojų nuomonių apklausą. Tikslas buvo įvertinti, kiek žmonės yra pasirengę taupyti ateičiai, kaip supranta finansinius instrumentus, finansų rinkas ir ar pasiryžę toliau aktyviai dalyvauti finansų rinkoje, investuodami savo išteklius, finansines lėšas.

– Kiek apklausėte, kokia imtis buvo? Kokius rezultatus turite ir kas jums galbūt sukėlė daugiausia klausimų, gal nudžiugino, gal kaip tik nuliūdino?

– Buvo apklausta virš tūkstančio Lietuvos gyventojų, amžius – nuo 18 iki 55 metų. Kadangi amžiaus skalė yra labai plati, nuomonės ir vertinimai apie taupymą, investavimą, finansinius instrumentus šiek tiek skyrėsi. Labiausiai nustebino arba šiek tiek nuvylė tai, kad žmonės nepakankamai kaupia ateičiai, pensijai. Gyventojų supratimu, kaupimas nėra būtinas, nes jie mąsto, kad gyvename čia ir dabar, o ateityje valstybė mumis pasirūpins, arba jie patys jau pakankamai pasirūpina dalyvaudami valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Kita dalis nurodė, kad net nežino, kodėl nekaupia – jiems atrodo nesaugu, nepatikima atiduoti pinigus ar patikėti juos valdyti kitiems. Šis nežinojimas ir nenoras dalyvauti kaupime rodo gana žemą visuomenės finansinio raštingumo lygį, kuris yra labai svarbus ir kurį akcentuoja ne tik mūsų sektorius, bet ir visi kiti finansų rinkos dalyviai, dirbantys su gyventojais ir matantys šį trūkumą.

– Kaip jūs manote, kas galėtų paskatinti žmones labiau rūpintis savo ateitimi ir pradėti kaupimą? Nes, kaip rodo jūsų tyrimas, 24 proc. negali įvardyti, kodėl nekaupia, ir net ketvirtadalis iš viso nekaupia. Tai tikrai dideli skaičiai.

– Taip, tai dideli skaičiai. Jis tikrai nėra džiuginantis nei finansų rinkos dalyviams, nei valstybei, nei visuomenei. Mūsų nuomone, būtina nuolat kalbėti apie tai, šviesti gyventojus, diskutuoti laidose, eteryje, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, kad informacija apie investavimą, finansų rinkas, būtinybę kaupti būtų prieinama ir pasiektų kuo didesnę visuomenės dalį. Taip pat svarbu akcentuoti demografinę situaciją Lietuvoje – gimstamumo mažėjimą, kuris pastarąjį dešimtmetį yra ryškus, dirbančiųjų skaičiaus mažėjimą, visuomenės senėjimą. Visi šie veiksniai lemia, kad valstybės ištekliai ateityje gali būti nepakankami užtikrinti tokį pajamų lygį, kokį turime dabar.

– Dar vienas svarbus aspektas – dažnai girdime diskusijų apie pensinio amžiaus ilginimą, tačiau atrodo, kad žmonės į tai nereaguoja. Kaip jūs manote, kodėl taip yra ir kokie būtų jūsų komentarai šiuo klausimu?

– Mūsų vertinimu, pensinio amžiaus ilginimas yra neišvengiamas – tik klausimas, kada tai įvyks. Kaip minėjau, demografinė situacija blogėja: dirbančiųjų mažėja, gimstamumas mažėja, visuomenė senėja. Tai lems politiniai sprendimai, kurie greičiausiai nebus populiarūs, tačiau neišvengiami. Paprastas pavyzdys – vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra apie 800 eurų, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, ir ji tikrai neužtikrina oraus gyvenimo tiems, kurie dabar gauna didesnes pajamas. Kalbame apie pajamų pakeitimo normą, kuri šiuo metu yra apie 48,5 proc. Valstybė yra išsikėlusi tikslą šį lygį padidinti bent iki 60 proc., tačiau tam reikalingi pakankami finansiniai ištekliai, o dėl mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus tai bus sudėtinga pasiekti.

– Akivaizdu, kad reikia keisti požiūrį – tą mūsų mentalitetą, kad jau šiandien turime rūpintis savo ateitimi ir senatve. Kaip jūs ir sakėte, reikia edukuoti, kalbėti, diskutuoti. O tie, kurie jau rūpinasi savo ateitimi ir nori orios senatvės – kaip jie kaupia? Kokius būdus renkasi?

– Labai geras klausimas, nes jis tiesiogiai susijęs su tuo, apie ką kalbėjome. Svarbu kalbėti ne tik apie būtinybę kaupti, bet ir apie tai, kaip tai daryti. Šiuo metu populiariausia kaupimo forma yra dalyvavimas pensijų pakopų sistemoje. Labiausiai paplitusi – antroji pensijų pakopa. Šiuo metu daugiau nei 51 proc. apklaustųjų nurodo, kad dalyvauja šioje sistemoje. Žinoma, skaičiai gali keistis vykstant reformoms. Antroje vietoje pagal populiarumą – indėliai, tai yra pasyvi kaupimo forma. Nors tai saugu, tačiau grąža yra minimali, nes pinigai laikomi už mažas palūkanas. Vis dėlto žmonėms svarbus likvidumas – galimybė bet kada atsiimti lėšas. Toliau eina gyvybės draudimo produktai ir trečios pakopos pensijų fondai. Jie leidžia savanoriškai kaupti, yra lankstūs, pritaikomi individualiems poreikiams, laikomi patikimais ir gali padėti užtikrinti finansinę gerovę ateityje.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tyrime nagrinėjote būtent gyvybės draudimo situaciją – ar respondentai renkasi šią priemonę, kiek renkasi, ar yra patenkinti, ar planuoja tęsti? Ką pavyko išsiaiškinti?

– Vien statistiškai žiūrint, šiemet visoje Lietuvoje yra pasirašyta virš 400 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Tai rodo tikrai didelį žmonių susidomėjimą. Augimas taip pat yra. Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės pasitiki gyvybės draudimu, nes jis turi išskirtinių pranašumų prieš kitus produktus. Pirmiausia, tai yra draudimas – finansinė apsauga nutikus nelaimei. Mirties atveju šeima gauna išmoką, o traumos ar kritinių ligų atvejais išmoką gauna pats apsidraudęs asmuo. Jeigu pasirenkamas gyvybės draudimas su kaupimu arba investiciniais vienetais, dalis įmokos investuojama profesionalių investuotojų – įmonių ekspertų – į fondus. Taip uždirbama grąža, kuri per 10, 15 ar 25 metus gali sukurti reikšmingą finansinę naudą. Pasibaigus sutarčiai ar išėjus į pensiją, žmogus gali disponuoti sukaupta suma.

– Tai, kaip suprantu, čia ne tik apsidraudžiama gyvybė ir sveikata, bet ir įdarbinami pinigai, kad jie papildomai dirbtų?

– Būtent. Tai kompleksinė priemonė, kuri, mūsų – draudikų – nuomone, sukurta tam, kad žmogus būtų finansiškai saugus, turėtų draudiminę apsaugą kritinių ligų, nelaimių ar traumų atvejais, taip pat mirties atveju būtų užtikrintas šeimos finansinis saugumas. Kartu žmogus gali kaupti ateičiai, investuodamas dalį įmokų per gyvybės draudimo įmones, ir sukaupti finansinį pagrindą, kuriuo galės pasinaudoti išėjęs į pensiją arba pasibaigus sutarčiai.

– Kas motyvuoja žmones rinktis būtent kaupiamąjį gyvybės draudimą? Kokie pagrindiniai argumentai?

– Galėčiau išskirti tris–keturis pagrindinius veiksnius. Pirmiausia, tai individualiems poreikiams pritaikyta paslauga. Kiekvienas žmogus, kreipdamasis į draudiką, yra įvertinamas: jo poreikiai, finansinės galimybės, tolerancija rizikai, investavimo patirtis. Įvertinami visi aspektai, kurie gali turėti įtakos sėkmingam sutarties vykdymui. Todėl kiekvienas gauna individualų pasiūlymą ir naudojasi jam pritaikyta paslauga. Kitas svarbus aspektas – lankstumas. Esant kritinei situacijai ar nelaimei, galima nutraukti sutartį ir atsiimti dalį lėšų, skirtų kaupimui ir investavimui. Žinoma, draudiminė apsauga lieka kaip rizikos dalis, tačiau sukauptą investicinę dalį galima susigrąžinti. Taip pat svarbi disciplina. Drausdamasis žmogus kas mėnesį atideda tam tikrą sumą – dažnai 30–50 eurų – ir žino, kad ji skirta kaupimui. Tai padeda formuoti įprotį taupyti. Per ilgesnį laikotarpį ši suma užauga į reikšmingą kapitalą, kuris gali padėti kompensuoti pajamų sumažėjimą pensijoje. Šie aspektai ir lemia, kad gyvybės draudimo produktai yra populiarūs ir naudingi vartotojams – jie lankstūs, pritaikyti individualiai ir skatina finansinę discipliną.

– Kaip jūs manote, ar finansinis raštingumas taip pat auga, jei žmogus pasirenka gyvybės draudimą kaip kaupimo priemonę?

– Manau, kad taip. Žmogus, sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, turi išsamius pokalbius su draudimo atstovais ar tarpininkais, kurie detaliai paaiškina produktą, galimas rizikas, apsaugas ir galimą grąžą. Tai padeda geriau suprasti finansinius sprendimus. Mūsų patirtis rodo, kad žmonės, pasirinkę gyvybės draudimą, dažnai vėliau domisi ir kitais finansiniais instrumentais – pensijų fondais ar kitomis investavimo galimybėmis, jei jų finansinės žinios tai leidžia. Todėl galima sakyti, kad gyvybės draudimas prisideda prie finansinio raštingumo augimo.

– Kalbant apie stereotipus ir mitus apie gyvybės draudimą, kurie jus labiausiai nustebino? Su kokiais realybės neatitinkančiais įsitikinimais dažniausiai susiduriate?

– Mitų yra nemažai, tačiau juos galima paneigti argumentais. Vienas pagrindinių – kad gyvybės draudimas yra brangus. Visuomenėje dažnai manoma, kad tai brangi ir galbūt nereikalinga paslauga. Tačiau reikia suprasti, kad tai kompleksinis produktas: dalis įmokos skiriama draudiminei apsaugai, kita dalis – investavimui. Per ilgesnį laiką šis produktas gali sukurti reikšmingą finansinę naudą. Kitas mitas – kad sutartį galima lengvai nutraukti ir bet kada sudaryti iš naujo tomis pačiomis sąlygomis. Praktikoje taip nėra. Sutartys sudaromos ilgam laikotarpiui – 10, 15 ar 20 metų. Per tą laiką keičiasi žmogaus sveikata, finansinė padėtis, aplinkybės, todėl pakartotinai sudarant sutartį sąlygos gali būti prastesnės. Tad sprendimai nutraukti sutartį dėl trumpalaikių svyravimų ar emocijų nėra rekomenduotini. Svarbu išlaikyti discipliną ir kantrybę, nes ilgalaikis kaupimas leidžia pasiekti geriausią rezultatą.