Politikai išgirdo ekonomistų metų metus minimus siūlymus, kaip reikėtų spręsti opiausias šalies ūkio bėdas, ir suskubo juos įtraukti į rinkimų programas. Idėjų, kaip reiktų tobulinti mokesčių ir valstybės valdymo sistemas, gerinti verslo sąlygas ir kasdienį piliečių gyvenimą, politinių pažadų šūsnyje daug ir, regis, gerų. Bėda tik viena - visiškai neaišku, kaip ketinama įgyvendinti rinkimų šūkius, juolab kad į valdžią naujieji Seimo nariai ateis ne auksiniais ekonomikos pakilimo laikais.

Jei darytų, tik pakenktų

Šalies analitikai ir ekonomikos ekspertai vieningi: prieš rinkimus visos partijos žada viską. Šie rinkimai ne išimtis. Politikai nepasivargino numatyti konkrečių veiksmų, kaip dosnūs pažadai taps realybe. Blogiausia, kad kai kurie siūlymai net prieštarauja vienas kitam ir jeigu būtų įgyvendinti, tik dar labiau pakenktų jau ir taip komplikuotai šalies ekonomikos būklei.

Deja, nė viena partijų nekalba apie iššūkius ir problemas, su kuriomis neišvengiamai susidurs, vos jų nariai pradės naują kadenciją. Rinkimų programose nėra ir konkrečių veiksmų planų: ko gi imsimės pirmiausia, kad ekonomikos sąstingis neužsitęstų?

Nusitaikė į mokesčius

Beveik visos partijos pasiryžusios panaikinti mokesčių lengvatas ir išimtis, mažinti gyventojų pajamų mokestį nuo dabartinių 27 proc. iki 20 ar net 18 proc. Esant dabartinei ekonominei padėčiai tokie eksperimentai skamba grėsmingai - vieną mokestį padidinant, kitą sumažinant ir nereformuojant visos mokesčių sistemos iš esmės, galima nustumti valstybę prie bankroto ribos.

Akivaizdu, kad lėtėjant ūkio augimo tempui biudžetą surinkti bus vis sunkiau, vėl atsiras daugiau norinčiųjų slėpti mokesčius. Šiuos mažinti neperžiūrėjus visos mokesčių sistemos būtų pavojinga, nes šalies ižde atsivertų nemažos skylės. Abejotina, ar partijos žino kitą stebuklingą būdą, kaip sumažinus mokesčius į biudžetą surinkti daugiau lėšų.

Utopinis tempas

Kiekviena partija garbės reikalu laiko į rinkimų programą įrašyti punktą pastatyti naują atominę elektrinę ir sujungti Lietuvos elektros linijas su Vakarų energetikos sistema. Geriausiu atveju politikai gali žadėti nekišti pagalių į ratus šiems projektams ir skatinti kuo skubesnę jų eigą. Mat tiek linijų, tiek atominės statyba idealiu atveju bus pradėta apie 2015-uosius, kai 2008-2012 m. kadencijos Seimas jau bus istorija.

Pažadų gausybėje netrūksta ir išties keliančių nuostabą. Tarkime, noras iki 2012 m. iš esmės baigti senų daugiabučių renovaciją. Tam žadama skirti net dešimtkart daugiau lėšų nei dabar. Tikslas puikus ir, be abejonės, prioritetinis, tik skamba kaip utopija. Klausimas vienas - iš kokių lobynų Artūro Zuoko vadovaujami liberalcentristai rengiasi gauti tiek lėšų, kiek reiktų vos per ketverius metus renovuoti visus pastatus?

Dovanų iliuzija

Tie patys liberalcentristai siūlo reformuoti Aplinkos ir Ūkio ministerijas, kurti Ateities ministeriją. Darbo partija norėtų panaikinti apskričių viršininko administracijas. Naujoji sąjunga žemės reformą ketina baigti jau kitąmet.

Rolando Pakso vadovaujama "Tvarkos ir teisingumo" partija žada visiems šalies gyventojams nemokamą internetą, o Viktoro Uspaskicho į rinkimus vedama Darbo partija - kompensuoti sporto klubuose besilankančių tautiečių išlaidas.

Iš gyventojų pajamų mokesčio išskirti sveikatos draudimo mokestį kaip atskirą, sumažinti gyventojų mokesčio tarifą iki 20 proc., kad šis tarifas būtų vienintelis (Liberalų ir centro sąjunga).

Atsisakyti mokestinių išimčių ir lengvatų (dauguma partijų).
Siekti remiantis europietiška patirtimi įvesti visuomenės solidarumo nuostatas atitinkančius progresinius mokesčius (socialdemokratai).
Nustatyti socialinio draudimo mokesčio aukščiausią ribą (Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga ir kt.).

Siekti mažinti gyventojų pajamų mokesčio ir/ar socialinio draudimo mokesčio tarifą (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai).
Per dvejus trejus metus įvesti turto mokestį (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai).

Didinti valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, skiriamą privačiai kaupti pensijų fonduose (Darbo partija, Liberalų ir centro sąjunga).
Atsisakyti per didelio poilsio dienų skaičiaus ir nebeperkelti šventinių dienų, sutampančių su poilsio dienomis (dauguma partijų).

Mažinti įvairių sričių verslo licencijavimą (Liberalų ir centro sąjunga).
Supaprastinti reikalavimus, taikomus smulkiajam ir vidutiniam verslui, taikyti mokestines ir kitas lengvatas (Liberalų ir centro sąjunga, Naujoji sąjunga ir kt.).
Sumažinti monopolijų įtaką, visų pirma energetikos ir transporto srityse. Liberalizuoti naftos produktų ir energijos išteklių rinką, peržiūrėti reguliuojamų kainų skaičiavimo metodikas (dauguma partijų).

Supaprastinti ir spartinti žemės paskirties keitimo procedūras. Pamažu atsisakyti žemę skirstyti pagal paskirtį (Liberalų ir centro sąjunga).
Didinti pedagogų atlyginimus, kad šie 2012 m. būtų didesni už šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, prilygtų Seimo nario algai ar vidutiniam uždarbiui Vakarų Europoje (dauguma partijų).

2012 m. vidutinis atlyginimas viršys 3,5 tūkst. litų, minimalus atlyginimas bus ne mažesnis kaip 1,4 tūkst. litų, vidutinė senatvės pensija padidės du kartus ir sieks 1,5 tūkst. litų (socialdemokratai, kitos partijos taip pat siūlo įvairius variantus, kaip didinti socialines išmokas, pensijas).

Sieks, kad žmonėms, gaunantiems mažas ir vidutines pajamas, 5-10 proc. būtų sumažintas gyventojų pajamų mokestis; kad jaunoms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, būtų taikomas nulinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas ("Tvarka ir teisingumas").

2012 m. kainų augimas bus ne mažesnis kaip ES šalių vidurkis (3,5 proc.) (socialdemokratai).

Informuoti visuomenę apie kainų formavimosi skirtingose verslo grandinėse rodiklius. Lyginti šiuos duomenis su šalių kaimynių statistika (Tėvynės sąjunga).
Riboti valdžios išlaidas, mažinti valstybės tarnautojų skaičių (dauguma partijų).

Žongliravimas skaičiais nesigilinant į aplinkybes

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Politikų pažadai padidinti pensiją, minimalų atlyginimą, įvairias socialines išmokas - puikus būdas pritraukti rinkėjų dėmesį. Tačiau viskas priklauso nuo infliacijos ir aplinkybių, kol jos nežinomos, tai tėra manipuliacija skaičiais. Nesistebėsiu, jei partijų minimi skaičiai taps realybe, tačiau kokia tuo metu bus infliacija? Prieš dabar kadenciją baigiančio Seimo rinkimus socialdemokratai taip pat žadėjo pasiekti, kad vidutinis atlyginimas būtų 1,8 tūkst. litų. Tai pasiekta ir net viršyta. Tačiau infliacija per porą metų prarijo beveik penktadalį gyventojų perkamosios galios. Taigi realus gyvenimo lygis nepakilo. Žinant aplinkybes sunku patikėti, kad socialdemokratams pavyks pasiekti jų rinkimų programoje minimo tikslo - 3,5 proc. infliacijos. Kol kas tam sąlygų nematau, nėra jokių realių garantijų, kad infliacija bus staigiai sumažinta. O kol to nėra, pažadams didinti pensijas ir algas didesnės reikšmės neteikčiau.

Pasiūlymai mažinti mokesčius ar suvienodinti trijų pagrindinių mokesčių tarifus iki 18 proc. gražūs. Tačiau ar finansinės įtampos metais galime sau leisti tokią prabangą, jei nesame numatę priemonių mažinti viešojo sektoriaus išlaidas? Ta pati partija, kuri siūlo suvienodinti pelno, pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčių tarifus iki 18 proc., siūlo sumažinti valdininkų skaičių vos 10 proc. To akivaizdžiai nepakaks, tad siūlymai dėl mokesčių gali pakibti ore. Juolab kad ekonomikai lėtėjant ir įmonių padėčiai sunkėjant sumažinus mokesčius nevertėtų tikėtis, kad bus daugiau mokančiųjų, sumažės šešėlinės ekonomikos dalis. Esant tokiai ekonominei padėčiai kaip tik didėja noras slėpti mokesčius. Tad biudžete atsiradusių skylių gali nepavykti užkamšyti. Prieš mažinant valstybės išlaidas ir atleidžiant valdininkus, reikėtų atlikti auditą, kuris leistų nustatyti, kur funkcijos dubliuojasi, kur galima siekti didesnio efektyvumo, kurias institucijas galima naikinti, galbūt įkurti ką nauja. Svarbiausia, kad būtų išlaikytas balansas ir mažėtų tiek darbo vietų skaičius, tiek valdžios sektoriaus išlaidos.

Pasiūlymas nustatyti socialinio draudimo mokesčio viršutinę ribą ir padidinti dalį lėšų, pervedamų į privačius fondus, kelia rimtų abejonių. Bijau, kad "Sodra" to gali ir nepatraukti. Iš principo kryptis teisinga, bet pervedamų lėšų į privačius pensijų fondus dalį reikėtų didinti labai pamažu.

Tikslai prieštarauja vieni kitiems

Vadimas Titarenko, banko "DnB Nord" prezidento patarėjas

Labai daug gerų idėjų politikams nebuvo sunku suformuluoti, nes analitikai ekonomistai apie daugelį jų kalba jau ne vienus metus. Deja, dauguma šių bėdų kaip nebuvo sprendžiamos, taip ir, ko gero, nebus išspręstos. Kodėl taip sakau? Prieš metus dvejus valdžia turėjo geras finansines galimybes, tačiau neturėjo prioritetų, kur reikia nukreipti pinigus ir dėmesį, lėšos buvo dalijamos visiems po truputį. Visose rinkimų programose dabar padėtis analogiška: problemos įvardytos, tikslai suformuluoti, tačiau neaišku, kaip jie bus įgyvendinti, ko imsis politikai vos pradėję darbą. Nepastebėjau, kad kuri nors partija akcentuotų problemas, kurias būtina išspręsti neatidėliojant. O ūkio būklė dabar tokia, kad jei tam tikrų klausimų neišspręsime artimiausiu metu, jie taip ir liks nepajudinti visą laikotarpį, o šalį ištiks dar didesnė krizė nei šalis kaimynes.

Dar viena problema - daugelis partijų įvardija tikslus, kurie prieštarauja vienas kitam. Nė vienoje programoje nemačiau, kad būtų pasakyta, iš kur bus imamos lėšos vieniems ar kitiems tikslams pasiekti.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad biudžetas jau šiais metais nebus surinktas, gyventojų pajamų mokestis bus renkamas sunkiai, 2009-2010 m. padėtis bus dar sunkesnė. Mažinti gyventojų pajamų mokestį, kaip žada politikai, 2009-2010 m. nematau galimybių. Be to, egzistuoja ydingas požiūris į mokesčių sistemą. Negali būti vienoje vietoje sumažinama nieko nedarant su kitais mokesčiais. Lietuvoje reikėtų reformuoti visą mokesčių sistemą, atsisakyti lengvatų. Džiugu, kad dauguma partijų tą siekį mini, tačiau pastarųjų metų pavyzdys rodo, kad lengvatų kuriama dar daugiau.

Politikai turėtų siekti pagerinti verslo aplinką, sumažinti biurokratinį aparatą ir kliūtis, supaprastinti reikalavimus smulkiajam ir vidutiniam verslui, didinti valdininkų darbo efektyvumą, pertvarkyti viešąjį sektorių, supaprastinti žemės paskirties keitimo ir statybų reglamentavimo sąlygas. Tai pokyčiai, nereikalaujantys didelių lėšų, o naudą duotų milžinišką.

Būtina paspartinti senų pastatų renovaciją, tačiau nė vienos partijos programoje nemačiau siūlymų, kaip šį procesą vykdyti ir padaryti visuotiniu.

Neįgyvendinami populistiniai šūkiai

Violeta Klyvienė, "Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Ketinimas mažinti viešojo sektoriaus išlaidas mažinant valdininkų skaičių atrodo gana abejotinas. Mūsų biudžeto pajamos, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), vienos mažiausių ES. Dabartiniai mūsų valstybės įsipareigojimai, jei nebus reformuotos sveikatos ir švietimo sistemos, kur ir dirba didžioji dalis iš biudžeto išlaikomų darbuotojų, veda į pražūtį. Sutaupyti, sumažinti valdininkų skaičių skamba patraukliai. Nesame šalis, garsėjanti didžiausiu biurokratijos aparatu, kaip, tarkime, Graikija ar Portugalija. Galime sumažinti darbuotojų skaičių kai kuriose institucijose, bet ar tai padės? Kalbame apie nedidelę valdininkų dalį, o sutaupytos lėšos prilygs šalto vandens lašui, ištiškusiam ant įkaitusio akmens. Vienintelė galimybė sutaupyti - reformuoti sektorius, kur dirba daugiausia iš biudžeto išlaikomų žmonių.

Deja, realiai sveikatos ar švietimo sistemų reforma stringa. Jei partija deklaruoja, kad naikins nereikalingas valdžios funkcijas, reikia konkrečiai įvardyti, kad yra du didžiausi sektoriai, kurie suvalgo didžiąją dalį atlyginimų fondo, ir reikia galvoti apie jų reformą, dalies paslaugų privatizavimą. Nežinau, ar nors viena partija sulauktų bent vieno balso, jei pasakytų, kad ketina privatizuoti dalį sveikatos sistemos paslaugų, nors realiai jau dabar beveik už viską mokame. Todėl pažadai mažinti valdininkų skaičių ar valdžios išlaidas realiai tėra populistiniai šūkiai.

Galimybių mažinti mokesčius turime, tačiau vėlgi politikai turi būti atviri: tai įmanoma tik išplėtus mokesčių bazę. Ką tai reiškia? Jei kalbame apie gyventojų pajamų mokestį, vadinasi, mokėsime mažiau, bet mokėsime visi, neliks autorinių sutarčių išimčių, patentininkų lengvatų, žemdirbių, beveik iškritusių iš mokesčių sistemos. Kur dar PVM mokesčio lengvatos, "Sodros" tarifas, kurio apie 20 proc. dirbančiųjų nemoka arba moka tris keturis kartus mažesnes įmokas nei dirbantieji pagal darbo sutartis. Tai leistų padidinti mokestines pajamas.

Mūsų šalies biudžete nėra jokios atsargos. Net norėdami įgyvendinti būtiniausius poreikius galime viršyti 3 proc. BVP biudžeto deficito ribą. Jei taip įvyktų, sulauktume ne tik kritikos, bet ir bausmių iš Europos Komisijos. Be to, lėtėjant ekonomikai daugėja tų, kuriems reikalinga valstybės parama, turime nepamiršti didinti pedagogų ir švietimo darbuotojų atlyginimų, tad biudžeto išlaidos tik didės. Politikų pažadai dar didinti ir įvairias socialines išmokas, pensijas gali būti sunkiai įgyvendinami.