- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apibendrinimų apie ekonomikos būklę pateikę SEB banko ekonomistai atkreipė dėmesį į sudėtingoje situacijoje dėl smarkiai išaugusių žaliavų kainų atsidūrusį trąšų gamybos sektorių.
Daug nežinomybės
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, labiausiai kenčiantis yra trąšų gamybos sektorius, augimo nebėra alkoholio gamybos ir metalo perdirbimo sektoriuose. Sunkumų priežastis – neregėtai didelės dujų ir elektros kainos.
Energijos išteklių ypač imliame trąšų sektoriuje neapibrėžtumas tvyro jau daugiau nei pusmetį. Jau nuo metų pradžios pradėjusios brangti dujos didino trąšų gamybos kaštus, taigi ir jų kainą, o prasidėjus karui Ukrainoje ir ėmus stoti trąšų gamykloms ne tik augo trąšų kainos, bet ir pradėjo formuotis jų stygius. Mažesnių tręšimo normų padariniai geriausiai atsiskleidė nuėmus derlių – žieminių kviečių kokybė šiais metais prastesnė nei pernykščių.
Šiuo metu įtampą trąšų rinkoje kelia lengvesnių laikų nežadančios ateities prognozės dėl dujų kainų. Pavasario laukiama su nerimu: neaišku, kaip keisis trąšų kaina ir ar išvis nebus taip, kad už jokią kainą nebus kur jų įsigyti?
Tolimos alternatyvos
„Trąšų tenka pirkti padidėjusiomis kainomis, o grūdų kainos krinta žemyn, dėl to yra nerimo. Azija, Amerika paima rinkos dalį. Tenka daugiau importuoti. Dabar trąšų kainos yra kiek mažesnės nei per piką, kuris buvo pasiektas balandį,“ – „Kauno dienai“ sakė T. Povilauskas.
Tikėtis, kad trąšų kainos galėtų nedidėti ar net dar pakristi, pasak specialistų, nėra pagrindo.
Pesimistinių nuotaikų kelia dėl vėstančių orų galimas dujų kainų didėjimas, prastėjantys trąšų gamintojų ir kitų energijos imlių įmonių lūkesčiai. Gamintojai dirba ne visu pajėgumu, nes baiminasi greito kainų šuolio.
Kainos – neįkandamos
Ūkininkai nuogąstauja dėl vietinei rinkai gresiančio trąšų trūkumo, o didėjančias gamybos sąnaudas skaičiuojantys gamybininkai neatmeta, kad trąšų kainos pavasarį ne visiems žemdirbiams gali būti įkandamos.
Nuspėti, kaip situacija trąšų rinkoje susiklostys iki pavasario, – itin sudėtinga.
„Žiūrint iš vartotojo pozicijos, prognozės, aišku, yra pesimistinės. Kitų metų pirmą ketvirtį dujų kainos gali sugrįžti iki 200 eurų už 1 MWh. Prognozės rodo, kad gruodis Šiaurės Vakarų Europoje bus maždaug atitinkantis vidurkį. Iš esmės viskas su gruodžiu yra gerai. Kaip bus toliau, – meteorologai nieko aiškaus nepasako, bet reikia neužmiršti, kad sausis ir vasaris dažniausiai būna sparčiausias atsargų mažinimo laikotarpis Europoje. Dėl SEB grupės prognozių esame pesimistiškesni – dujų kainų vidurkis gali pasiekti apie 215 eurų už 1 MWh“, – „Kauno dienai“ sakė T. Povilauskas, prognozuojantis, kad 2023 m. skersvėjai ekonomikoje nesilpnės.
Atsitiktinių aplinkybių įtaka
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, komentuodamas netikrumo persmelktą situaciją versle, „Kauno dienai“ pabrėžė, kad Lietuvos pramonė ir verslas vis dar laukia ES lygmens sprendimų.
„Tikimasi sprendimų, kurie padėtų reikšmingai sumažinti, stabilizuoti itin aukštas energijos kainas. Jei šalys narės savo verslus skatins kiekviena atskirai ir skirtingai, ES įmonės ir toliau susidurs su nevienodomis konkurencijos sąlygomis ES viduje. Būtina skubiai užtikrinti, kad Europa išliktų patraukli vieta verslui. Įtakingiausios europinės verslo organizacijos „Business Europe“ teigimu, palyginti su stipriu pirmuoju pusmečiu, kurį lėmė po pandemijos atsigaunantis paslaugų sektorius, dabar Europos verslo nuotaikos sparčiai blogėja. Didėjančios sąskaitos už energiją ir tebesitęsiantys tiekimo grandinių trikdžiai rodo, kad įmonių išlaidos didėja daug sparčiau nei namų ūkių“, – atkreipė dėmesį V. Janulevičius.
Anot LPK prezidento, artimiausiais mėnesiais daug lems faktoriai, kurie nuo verslo sprendimų nepriklauso.
„Jeigu įsivyraus ilga ir šalta žiema, vasaris gali būti labai probleminis. Šalta žiema, esant dabartinėms energetikos kainoms, turės įtakos ir vartotojų nuotaikoms, ir galimybėms. Tačiau visiškai niūriomis spalvomis piešti ateitį tikrai neturime didelio noro, nes ekspertai prognozuoja, kad ateityje energijos kainos mažės“, – sakė miglotai atrodančioje ateityje pragiedrulių įžvelgiantis LPK prezidentas.
Nuspėti, kaip situacija trąšų rinkoje susiklostys iki pavasario, – itin sudėtinga, tad belieka tikėtis geriausio, bet ruoštis ir ne itin optimistiškam scenarijui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus13
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...