- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministerija patvirtino optimalią alternatyvą, kur turėtų būti tiesiama nauja „Rail Baltica“ geležinkelio linija nuo Kauno iki Vilniaus.
Po intensyvių diskusijų su Vilniaus, Kauno ir aplinkinių regionų gyventojais bei bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus standartus, nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva, sakoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
„Rail Baltica“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai bendrovė „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – šiemet parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad mažiausios neigiamos sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius pagal koncepcinę alternatyvą S5, dar kitaip žinomą kaip šiaurinė alternatyva S5. Šia europine vėže bus sujungti Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių miestai, tai nebuvo numatyta kitose pietinėse alternatyvose.
Nutiesta „Rail Baltica“ geležinkelio linija traukiniai galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu. Siekiama, kad šia geležinkelio linija būtų galima per kuo trumpesnį laiką pasiekti pagrindinius šalies miestus, oro uostus ir Vilniaus bei Kauno geležinkelio stotis.
„Rail Baltica“ yra strateginis ir didžiausias ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių istorijoje infrastruktūros projektas, sujungsiantis Lietuvą su Europos geležinkelių tinklu. Norėdami išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, turime ne tik išlaikyti aukštą projekto kokybę, bet ir pateisinti visuomenės lūkesčius. Suderinti visus interesus yra iššūkis, todėl labai svarbus ne tik tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bet ir dialogas su Vilniaus ir Kauno rajonų gyventojais“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Pasirinkus šiaurinę alternatyvą kaip optimaliausią Vilnius–Kaunas ruožui, po viešųjų aptarimų joje yra papildomai numatytos kelios konkrečios teritorijos, kuriose kitame detalizuotų sprendimų etape bus ieškoma priimtiniausių sprendimų.
Vėlesniame darbų etape bus nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija, tai planuojama viešinti 2022 m. antrą ketvirtį. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie tai bus informuoti registruotaisiais laiškais.
Šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Balticai“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Nutiesus „Rail Balticą“, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno pagreitės beveik dvigubai ir truks iki 38 minučių.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Palangą jau plūsta poilsiautojai: verslininkai įspėja apie augsiančias kainas5
Prasidedant pajūrio kurortų sezonui, miestai ruošiasi turistams, atsinaujina, pildo renginių programas. Apie ateinantį vasaros sezoną – LNK pokalbis su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi. ...
-
Siūloma palengvinti žvalgybai kelią gauti duomenis iš bankų: M. Majauskas nepritaria2
Seimui antradienį pateikus siūlymą žvalgybai suteikti didesnę prieigą prie bankinės informacijos, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog tokie ketinimai yra nepagrįsti. ...
-
Lietuvoje su ŽIV valdymu dirbantiems kabinetams baigiasi ES finansavimas
Žmogaus imunodeficito virusui (ŽIV) Lietuvoje egzistuojant jau keletą dešimtmečių, šalyje iki šiol nesukurta tinkama teisinė bazė jį valdyti, o žemo slenksčio kabinetų finansavimas iš Europos Sąjungos fondų baigsis &sca...
-
Seimas pritarė Žvalgybos įstatymo pataisoms: numatomos didesnės algos ir nauja patarėjo pareigybė
Seimas po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pataisoms, numatančioms didesnius žvalgybos pareigūnų atlyginimus, naują patarėjo pareigybę, draudimą filmuoti ir fotografuoti žvalgybos institucijų teritorijas. ...
-
V. Poderys: paskelbus visuomeninį tarifą bus daugiau aiškumo renkantis tiekėją1
Rinkos reguliuotojui paskelbus naują nuo liepos galiosiančią visuomeninę elektros kainą bus daugiau aiškumo gyventojams renkantis nepriklausomą tiekėją, sako Lietuvos energetikos agentūros vadovas. Virgilijus Poderys įsitikinęs, jog tuo...
-
Lietuvos banko vadovas: būsto kainos yra pervertintos1
Karas Ukrainoje paklausą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje kol kas paveikė minimaliai, tačiau didžiausias poveikis bus juntamas dėl būsto pasiūlos iššūkių, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, ...
-
Sprendžiamas darbuotojų trūkumas: Seimas pritarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos lengvinimui3
Seimas po pateikimo pritarė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) pakeitimo projektui. ...
-
V. Poderys apie ES planus mažinti rusiškų dujų importą: esu skeptiškas
Europos Sąjungai planuojant šiais metais dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys tokias galimybes vertina atsargiai. ...
-
Darbuotojų apklausa: lietuviai norėtų gauti beveik dvigubai didesnį atlyginimą3
Tyrimas parodė, kokie specialistai labiausiai džiaugiasi savo darbu ir kas kelia didžiausią nepasitenkinimą, praneša LNK. ...
-
LB vadovas: Lietuvoje – infliacijos pikas, netrukus ji turėtų mažėti1
Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. ...