Patinka lietuviškos daržovės – mokėk brangiau

Nevalgome daržovių

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja daržoves vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui jų suvartoti bent 400 g, vaisių rekomenduoja valgyti kiek mažiau – 2–4 porcijas per dieną. Deja, daugelio Europos šalių gyventojų daržovių ir vaisių suvartojimas nesiekia šių rekomendacijų, o ir pats jų suvartojimas ne didėja, bet, priešingai, mažėja.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2013–2014 m. atlikti tyrimai Lietuvoje rodo, kad mūsų šalies gyventojai vartoja nepakankamai vaisių ir daržovių: šviežias daržoves (išskyrus bulves) kasdien vartoja tik kas trečias suaugęs ar pagyvenęs gyventojas, iš kurių tik 3,1 proc. jas vartoja kelis kartus per dieną. Suaugusieji vidutiniškai per parą suvartoja tik 260 g daržovių ir vaisių (148 g vaisių ir 112 g daržovių (įskaitant riešutus ir ankštines, bet išskyrus sriubas).

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių tyrimo duomenimis, 2016 m. tik 64,4 proc. (2013 m. – 68,5 proc.) mokinių nurodė, kad kasdien ir kelis kartus per dieną vartoja daržoves, o lyginant 2016 m. ir 2013 m. galima pastebėti, kad padaugėjo  tokių žmonių, kurie daržovių visai nevalgo, – nuo 2,4 proc. (2013 m.) iki 3,1 proc. (2016 m.).

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė mano, kad daržovių mažai vartojama daugiausia dėl šiuolaikinio gyvenimo tempo ir laiko stokos.

"Statistika rodo vieną, o realybė yra kitokia. Oficialus daržovių supirkimas yra labai nedidelis, tik apie 50 tūkst. t per metus, panašiai ir bulvių. Jei spręsime pagal tai, statistiškai daržovių vartojimas yra labai mažas. Kaip ir visoje ES daržovių vartojimas yra stagnuojantis, nes jas paruošti atima daug laiko. Žmonės parduotuvėse pasirenka tokį maistą, kurį gali paprasčiau ir greičiau pasigaminti. ES rekomenduojamų 400 g vaisių ir daržovių per dieną nesuvalgo didžioji dalis ES šalių, taip pat ir Lietuva", – konstatavo Z.Cironkienė.

Bendrovės "Kietaviškių gausa" vadovas Mindaugas Pupienis pastebi, kad anksčiau lietuviai suvalgydavo daug bulvių, šakniavaisių, o pagal bulvių vartojimą Lietuva buvo ilgą laiką pirmaujanti šalis visoje ES. Naujausiais "Eurostat" tyrimų duomenimis, 2014 m. 41,5 proc. lietuvių kasdien nevartojo daržovių, 44,5 proc. – suvalgydavo nuo vienos iki keturių porcijų daržovių per dieną ir vos 14,1 proc. pasiekdavo rekomenduojamą penkių porcijų normą per dieną. Ir nors šiais rodikliais lygiuojamės į ES vidurkį, tačiau skaičiai vis tiek išlieka per maži.

Lietuvoje užaugintos daržovės visuomet yra šviežios ir natūralios. Tai yra didelis pranašumas prieš importuojamą produkciją.

Kova su importu

Z.Cironkienė pripažino, kad paskutinį kartą apsilankiusi parduotuvėje nusipirkti pomidorų, turėjo iš jos išeiti tuščiomis – norėtos lietuviškos kilmės pomidorų ten nerado.

"Lietuviška produkcija yra perkama, tačiau tai nemažai priklauso nuo mažmeninės prekybos tinklų ar turgaus perpardavinėtojų. Neseniai užsukusi į vieno prekybos tinklo parduotuvę buvau nemaloniai nustebinta, nes sandėliuose yra prikrauta pilna lietuviškų pomidorų, o salėje – vien importinė produkcija", – teigė Z.Cironkienė.

"Europoje sienų nėra, todėl turime daug galimybių importuoti daržoves iš kitų kraštų. Natūralu, kad ta konkurencija iš kitų šalių visuomet buvo ir bus. Mes matome, kad siūlydami tam tikrą kiekį sulaukiame paklausos ir iš vartotojų pusės, todėl jei vartotojas renkasi lietuvišką produkciją, sutikdamas mokėti šiek tiek brangiau nei už importuojamą, tai natūralu, kad ta daržovė turės potencialo. Lietuvoje užaugintos daržovės visuomet yra šviežios ir natūralios. Tai yra didelis pranašumas prieš importuojamą produkciją", – kalbėjo M.Pupienis.

"Mūsų šalyje taip pat yra natūralu užsiauginti dalį daržovių pačiam savo darže, kai Vakarų Europoje žmonės daugiau gyvena didmiesčiuose, todėl neturi laiko tokiems pomėgiams. Pas mus toks daržovių auginimas vis dar yra išlikęs, todėl didelę dalį daržovių užsiauginame patys", – pridūrė pašnekovas.

Pasak Z.Cironkienės, kartais jaučiamas ir didesnis lietuviškos produkcijos poreikis iš kaimyninių šalių, dažnai tais atvejais, kai ten pritrūksta daržovių atsargų. Šakniavaisinių daržovių iš Lietuvos yra išvežama apie 20 proc. O štai visos morkos šiemet buvo eksportuotos jau vasarį, nes jų reikėjo tiek Latvijai, tiek Estijai. Vis dėlto Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė viliasi, kad eksportas galėtų būti ir didesnis, jeigų mūsų augintojai augintų daugiau daržovių rūšių.

Kaina atspindi kokybę

Dažnas lietuvis, apsipirkęs Lenkijoje, galėtų lengvai patvirtinti – ten daržovės yra gerokai pigesnės. Štai viename didžiausių Lenkijos parduotuvių tinklų "Biedronka" ryšulėlį ridikėlių per akciją galite įsigyti vos už 24 euro centus. Už tokį patį ryšulėlį Lietuvos parduotuvėse gali tekti pakloti ir trigubai daugiau, o ir pačios iš Lenkijos į Lietuvą atvežtos daržovės dažnai būna žymiai pigesnes už užaugintas mūsų šalyje. Vis dėlto ekspertai ir gamintojai tikina, kad lietuviškos daržovės laimi ne dėl kainos, o dėl kokybės.

"Pasitaiko tokių atvejų, kai prekybos tinklai, skelbdami akcijas, verčia jas daryti per augintoją. Šakniavaisinėms daržovėms antkainis yra mažas, bet brangesnėms daržovėms jis – gana didelis. Taip pat tenka nemažas pridėtinės vertės mokestis, todėl ta kaina vartotojui pasidaro neįkandama, o augintojai netenka stimulo auginti didesnį asortimentą", – nuogąstavo Z.Cironkienė.

Paklausta, ar kainos konkurencija, jaučiama iš Lenkijos, neapsunkina Lietuvos augintojų bei pardavėjų, teigė, kad lietuviška produkcija laimi kitose srityse.

"Nepasakyčiau, kad dėl šakniavaisinių daržovių jaustume didelę konkurenciją, nes importiniuose produktuose dažnai kyla problemų dėl kokybės, o lietuviškas daržoves prekybos tinklai gauna šviežesnes, geresnės kokybės. Iš užsienio užtrunka ir prekių transportavimas, todėl gana greitai pasimato kokybiniai pažeidimai. Didesnė konkurencija yra retesnėms daržovėms – salotoms, žiediniams kopūstams, brokoliams, salierams", – sakė pašnekovė.

"Jeigu kalbėsime apie konkurenciją pomidorų ar agurkų rinkoje, tai, ko gero, reikia kalbėti ir apie jų vidinę kokybę. Lietuva yra Šiaurės zonoje, o Lenkija yra Vidurio zonoje. Tai reiškia, kad jie turi žymiai daugiau galimybių naudoti apsaugos priemones nuo įvairių vabalų. Lenkijos ūkiuose dažniausiai vyrauja kitokia kultūra, dėl to sudėtinga vykdyti sėjomainą. To padariniai – didesni ligų protrūkiai, o po jų reikia naudoti daugiau augalų apsaugos priemonių. Visa tai suvedus, lietuviška produkcija bus pranašesnė ir šviežesnė už importinę, nes visuomet bus po ranka. Didelio kainų skirtumo dažnai net nebūna, nes jeigu trūksta produkcijos Lenkijoje, tuomet ten kaina yra didinama", – teigė M.Pupienis.