- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viceprezidentas Markas Bowmanas (Markas Baumanas) pirmadienį Vilniuje pasirašė sutartį, kuria Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą ERPB fondui, skirtam paramai Ukrainai.
„Šis 1 mln. eurų yra dalis platesnės Lietuvos strategijos remti Ukrainą iki pergalės“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams teigė G. Skaistė.
ERPB viceprezidentas M. Bowmanas teigė, Lietuvos įnašas leis bankui toliau padėti Ukrainai susidoroti su Rusijos invazijos sukeltais iššūkiais.
„Šis fondas padės investuoti į Ukrainą jai susiduriant su tokiais reikšmingais iššūkiais, kaip vadovavimas karinėms pajėgoms, didelių šalį paliekančių pabėgėlių bei viduje perkeliamų žmonių srautų suvaldymas, karinių pajėgumų mobilizacija, taip pat karo veteranų integracija“, – sakė M. Bowmanas.
ERPB Veiksmų už lygybę ir lytis fondo Ukrainos programos tikslas – kurti verslo aplinką ir plėtoti žmogiškąjį kapitalą, taip įgalinant karo veteranų, neįgaliųjų ir kitų nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių asmenų galimybes įsidarbinti.
Finansų ministerija skelbia, jog Lietuva yra trečioji prie šio fondo prisidėjusi šalis – ankščiau lėšas įnešė Japonija ir Taivanas. Numatoma, jog į fondą Lietuva savo skirtą 1 mln. eurų perves iki šių metų pabaigos.
G. Skaistė ir M. Bowmanas taip pat aptarė ERPB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai.
„Banko investicijos yra svarbios skatinant ekonomikos transformacijos ir atsparumą, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuomet reikalingos didelės investicijos į atsijauninančią energetiką, energetinį efektyvumą, taip pat skatinant ir energetinę nepriklausomybę ir prisidedant prie žaliųjų tikslų siekimo“, – sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, iki metų pabaigos taip pat tikimasi ERPB narių sprendimo iki 4 mlrd. eurų padidinti banko kapitalą.
Anot ministrės, 2022 metais ERPB Lietuvoje investavo 208 mln. eurų.
„Tikimės, kad šie metai taip pat bus pakankamai intensyvūs investicijų prasme“, – sakė G. Skaistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras: Rusijai eksportuojant grūdus per Latviją jie į Lietuvą nepatenka
Įtariant, kad per Latviją į Europos Sąjungą įvežami Rusijos grūdai, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad šie kroviniai keliauja tranzitu ir į Lietuvą nepatenka. Vis dėlto Kęstutis Navickas pripažįsta, kad Latvijos vyriaus...
-
Lapkritį Vilniaus NT rinkoje pirkėjai įsigijo 189 butus1
2023 metų lapkričio mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 189 naujos statybos butus, o jų vertė siekia 32,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3 347 eurai. ...
-
Ūkininkai ir ministerijos sutarė, kad žemės įsigijimas turi būti griežtinamas2
Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama. ...
-
Pasirašyta sutartis su EK dėl 1,55 mlrd. eurų RRF paskolų ir 200 mln. eurų dotacijų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį pasirašė sutartį su Europos Komisija (EK) dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymo – jis lapkričio pradžioje buvo patvirtintas Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje Bri...
-
Šių dienų realybė: turi septyniolika vaikų, bet nė vienam nemoka alimentų7
Lietuviai skuba tuoktis, išsiskirti, bet finansinių pažadų nesilaiko. „Sodra“ skaičiuoja, kad kas mėnesį „Sodros“ išlaikymo išmoką gauna apie 19 tūkst. vaikų, o tėvai jiems yra įsiskolinę net 174 mln. eu...
-
A. Zuokas: Vilniaus valdžia manipuliuoja, iš ginčo su „Veolia“ realiai gaus 16 mln. eurų10
Buvęs Vilniaus meras, dabar savivaldybės opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas penktadienį pareiškė, kad dabartinė valdžia manipuliuoja skaičiais, skelbdama miesto pergalę po bylinėjimosi su „Veolia“ tarptautiniame arbitraže. ...
-
Lietuvos bankas: pernai nutraukta daugiau nei 9 tūkst. vartojimo paskolų2
Bankai ir kiti paskolų davėjai dėl klientų nevykdomų įsipareigojimų pernai nutraukė daugiau nei 9 tūkst. vartojimo paskolų sutarčių – tai sudarė apie 8 proc. naujų sutarčių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Komitetas: privalomo turto vertintojų licencijavimui reikėtų kurti profesinę įstaigą1
Vyriausybei nuo 2025 metų atsisakius privalomo turto vertinimo licencijavimo tuo turėtų rūpintis nauja profesinė įstaiga, tačiau tai daryti turėtų įpareigoti įstatymas. ...
-
R. Pocius: elektra nuo sausio brangs ne visiems sutartis keičiantiems vartotojams1
Nuo kitų metų didėjant reguliuojamai elektros tarifo daliai ir brangstant pačiai elektrai, naujas sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašantys vartotojai nebūtinai už elektrą mokės daugiau, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybo...
-
Pasibaigusio galiojimo produktais siūloma prekiauti dar 45 dienas13
Pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais siūloma prekiauti dar ilgiausiai 45 dienas ir tik tada, jeigu nepažeista gamintojo pakuotė. ...