Finansų krizė per pasaulį ritasi kur kas greičiau, nei buvo tikėtasi. Bankų bankroto virusas iš JAV jau persimetė į Europą. Didžiosios pasaulio valstybės skiria milžiniškas pinigų sumas bankams, mažina bazines palūkanų normas. Lietuva suskubo nuraminti indėlininkus – planuojama apdrausti indėlius iki 100 tūkst. eurų.

Analitikai nebesiryžta prognozuoti, kiek dar ilgai turėsime tikėtis prastų naujienų. Tačiau niekas neabejoja, kad ši krizė pateks į pasaulio finansų istoriją.

JAV: atrodo, kad ir ką darytum, to negana

Nepaisant to, kad Senatas priėmė, o prezidentas George'as W.Bushas pasirašė 700 mlrd. JAV dolerių vertės (beveik ketvirtadalio JAV biudžeto dydžio) gelbėjimo planą, akcijų rinkos nenurimo. Smukimas tęsiasi, ir antradienį pagrindiniai JAV indeksai "Dow Jones" ir "Standard&Poor‘s" pasiekė žemiausią lygį nuo 2003-iųjų.

Padėties negelbėjo ir Federalinio rezervų banko (FED) antradienį priimti sprendimai. FED ketina kurti specialų fondą, skirtą išpirkti bendrovių trumpalaikiams skolos vertybiniams popieriams. Taip tikimasi išjudinti sustingusią pinigų rinką ir sudaryti sąlygas vėl gauti lėšų kasdienėms įmonių reikmėms. Statistika liudija, kad rugpjūtį šalyje paskolų paimta mažiau nei liepą, – taip nutinka pirmąkart nuo 1998-ųjų.

FED jau anksčiau suteikė 600 mlrd. JAV dolerių paskolų bankams. Manoma, kad iki metų pabaigos ši suma išaugs iki 900 mlrd. dolerių. Priimtas rinkos gelbėjimo planas leidžia išpirkti bankų turimas blogas skolas, tikintis, kad jie vėl ims vieni kitiems skolinti.
Sustojęs skolinimas neigiamai veikia ekonomikos plėtrą, nes įmonės neturi lėšų tęsti veiklą, mažina darbuotojų skaičių. Prognozuojama, kad finansų krizės padariniai JAV ekonomikai bus akivaizdūs kitąmet: laukiamas vos 0,4–0,6 proc. BVP augimas, o kai kurių ekspertų teigimu, šis rodiklis gali būti net neigiamas.

FED vakar iki 1,5 proc. sumažino bazines palūkanų normas. "Danske Bank" ekspertai prognozuoja, kad gruodį galima tikėtis dar vieno mažinimo – iki 1,25 proc.

Dėl prasidėjusios finansų krizės per pastaruosius 15 mėnesių JAV pensijų fondai neteko beveik 2 trln. JAV dolerių. Todėl labiausiai nuvertėjusių pensijų fondų savininkams gali tekti atidėti planus išeiti į pensiją, nes jie nebus sukaupę pakankamai lėšų senatvei.

Didžioji Britanija: milijardai svarų bankams gelbėti

Ko gero, antra šalis po JAV, kurioje buvo taip plačiai išvystyta investicinė bankininkystė ir kuriai gresia patirti nemenkų nuostolių, yra Didžioji Britanija. Vakar rytą paskelbta, kad šalies vyriausybė ketina investuoti apie 50 mlrd. svarų sterlingų mokesčių mokėtojų pinigų, siekdama apsaugoti bankų sistemą. Gelbėjimo planas suteiks papildomo kapitalo aštuoniems didžiausiems Jungtinės Karalystės bankams. Esant reikalui šios lėšos bus naudojamos išpirkti bankų akcijoms. Taip pat numatoma skirti apie 200 mlrd. svarų trumpalaikių paskolų. Vyriausybė ketina suteikti maždaug 250 mlrd. svarų garantiją bankų įsiskolinimams padengti. Toks vyriausybės pranešimas paskatino HBOS, "Lloyds" akcijų kilimą.

Didžiosios Britanijos komercijos rūmai įspėjo, kad šalis jau pateko į recesiją, o pasaulinė finansų krizė toliau blogina ekonomikos padėtį, nedarbo lygis sparčiai auga. Antradienį šalies vyriausybė padidino indėlių draudimo sumą nuo 35 iki 50 tūkst. svarų.
Vyriausybė jau nacionalizavo du bankus: "The Northern Rock" ir "Bradford&Bingley". Panašaus likimo gali sulaukti dar dvi didelės finansinės grupės – HBOS ir "Lloyds TSB".

Vakar Didžiosios Britanijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas puse procento, iki 4,5 proc. Europos centrinis bankas tiek pat nuleido palūkanų normas – iki 3,75 proc.

Vokietija: šimtaprocentinės garantijos indėlininkams

Vyriausybės valdomi taupomieji bankai paskelbė sulaukę tikro naujų indėlių antplūdžio, kai šalies vyriausybė pareiškė suteikianti 100 proc. indėlių draudimo garantiją. Šalies antras pagal dydį komercinių paskolų bankas "Hypo Real Estate" buvo išgelbėtas ir nežlugo dėl blogų paskolų. Vyriausybė jam suteikė 50 mlrd. eurų siekiančią garantiją. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad finansų sektoriaus specialistai, kurie priims neatsakingus sprendimus, turės atsakyti už savo veiksmus.

Islandija: gelbėjasi nuo nacionalinio bankroto

Pasaulinė finansų krizė itin skaudžiai palietė Islandijos bankus. Pirmadienį Islandijos krona smuko net 30 proc., o agentūra "Standard&Poor's" sumažino šalies skolinimosi reitingus. Islandijos vyriausybė buvo priversta gelbėti nuo suirutės finansų sistemą ir nacionalizuoti antrą pagal dydį šalies banką "Landsbanki".

Islandijos parlamentas, posėdžiaudamas naktį iš pirmadienio į antradienį, priėmė įstatymų pataisas, suteikiančias vyriausybei neribotą galią veikti gelbėjant finansų sistemą ir bankus nuo krizės. "Tai padės mums išvengti nacionalinio bankroto", – sakė Islandijos ministras pirmininkas Geiras Haarde'as. Islandija taip pat suteikė neribotas garantijas indėliams.

Belgija: gelbsti didžiausią banką

Prancūzijos finansų gigantas "BNP Paribas" sutiko perimti 75 proc. Belgijos didžiausios banko "Fortis" operacijų, atliekamų Belgijoje ir Liuksemburge. Pastarosios šalys pasiliks sau mažesniąją banko akcijų dalį. "Fortis" veikla, vykdyta Nyderlandų Karalystėje, buvo nacionalizuota.

Airija: pirmoji gelbėja indėlininkus

Ši šalis tapo pirma valstybe, suskubusia raminti indėlininkų. Airija rugsėjo pabaigoje suteikė garantiją šešiuose pagrindiniuose šalies bankuose esantiems visiems indėliams, obligacijoms ir paskoloms artimiausius dvejus metus. Šis žingsnis sukėlė nerimą Europos valstybėms, nes baiminamasi, kad tai paskatins klientus perkelti indėlius iš vienų bankų į kitus.

Rusija: prekybos biržos stabdymas nebepadeda

Ėmusi kone kasdien stabdyti prekybą pagrindinėse dviejose biržose Rusija pageidaujamų rezultatų nesulaukė. Vakar pirmomis prekybos minutėmis tiek RTS, tiek "Micex" biržų indeksai smuko daugiau nei 10 proc., ir prekyba vėl buvo sustabdyta. Šitokių priverstinių veiksmų Rusijos biržose nuo rugsėjo 19 d. buvo imtasi 10 kartų.
Skelbiama, kad su finansinėmis problemomis susiduria ne tik bankai, kuriems prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį iš rezervų pažadėjo suteikti dar 950 mlrd. rublių (92 mlrd. litų) ilgalaikių paskolų, bet ir energetikos gigantės. Teigiama, kad bendrovės "Lukoil", "Gazprom", "Rosneft" ir TNK-BP kreipėsi į premjerą Vladimirą Putiną stokodamos lėšų gavybai ir prašydamos padėti grąžinti paskolas užsienio bankams. Anksčiau V.Putinas buvo žadėjęs iš valstybės rezervų energetikos įmonėms skirti 50 mlrd. JAV dolerių.

Lietuva: žmones gąsdina gandai

Bene daugiausia dėmesio šiomis dienomis teikiama padėčiai Skandinavijos šalyse, mat būtent šių valstybių bankai valdo didžiausius bankus Lietuvoje. Iki šiol sunkumų Skandinavijoje kilo mažesniems, ne tik įprastas mažmeninės bankininkystės paslaugas teikiantiems bankams.

Tačiau Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pripažįsta, kad ypač sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas statybų, nekilnojamojo turto, transporto sektoriaus įmonėms, griežtėja paskolų išdavimo sąlygos ir gyventojams. Didėja ir palūkanos.

Vakar Vyriausybė pritarė siūlymui iki 2009 m. spalio pabaigos didinti komerciniuose bankuose laikomų indėlių apsaugą. Indėliai iki 100 tūkst. eurų (345,28 tūkst. litų) bus apdrausti 100 proc. Seimui siūloma tokiai galimybei pritarti ypatingos skubos tvarka. Kadangi įstatymas laikinas, nesiūloma didinti draudimo įmokų bankams. Laikinai padidinti indėlių apsaugą rekomendavo antradienį Liuksemburge posėdžiavusi ES finansų ministrų taryba. Lietuvos komerciniuose bankuose žmonės rugpjūčio pabaigoje laikė 24,4 mlrd. litų indėlių.

Vilniaus vertybinių popierių biržoje trečiadienį toliau tęsėsi panika, įmonių akcijos kasdien nuvertėja beveik iki leistinos 15 proc. ribos. Kai kurie makleriai jau prašo, kad prekyba būtų stabdoma.

Kokios įtakos pasaulinė finansų krizė turi Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų?

Buvo sugriežtintos paskolų išdavimo sąlygos.

Bankai nebeskolina vieni kitiems, todėl sumažėjo gyventojų ir įmonių galimybės gauti paskolas.

Kadangi trūksta pinigų, juos pasiskolinti bankams labai brangu, taigi didėja palūkanos tiek įmonėms, tiek gyventojams.

Įmonėms sunkiau ir gerokai brangiau pasiskolinti, todėl gali kilti produkcijos, paslaugų kainos, finansų sektoriaus sunkumai gali prisidėti prie ūkio plėtros lėtėjimo.

Dešimtimis procentų nuvertėjo pensijų, gyvybės draudimo, investicijų fonduose sukauptos lėšos.

Nuvertėjo įmonių akcijos.

Pakilo obligacijų vertė.

Bankai, siekdami pritraukti lėšų, didina indėlių palūkanas.

Pinga žaliavos: nafta, maisto produktai, dujos, metalai, kt.

Kodėl kilo pasaulinė finansų krizė?

Nuo 2004 iki 2006 m. JAV palūkanų normos pakilo nuo 1 iki 5,35 proc. Tai sudavė stiprų smūgį JAV nekilnojamojo turto rinkai ir ypač gyventojams, kurie nebepajėgia grąžinti paskolų. Dideli sunkumai užklupo rizikingus klientus, kuriems paskolos buvo suteiktos vadinamojoje antrinėje paskolų rinkoje, nepaisant nepakankamo skolininkų mokumo. Antrinėje paskolų rinkoje lėšos paskoloms buvo gaunamos platinant vertybinius popierius, susietus su paskolomis.

Padidėjęs nemokių klientų skaičius lėmė antrinės paskolų rinkos žlugimą. 2007-ųjų balandį antrinės paskolų rinkos įmonė "New Century Financial" atleido pusę darbuotojų ir kreipėsi dėl bankroto procedūros pradžios. Kadangi ši įmonė didelę dalį įsipareigojimų buvo pardavusi kitiems bankams, antrinės paskolų rinkos žlugimas ėmė daryti įtaką į ją investavusiems bankams visame pasaulyje. Pirmiausia bankrutavo pavieniai rizikingi investicinių bankų fondai, vėliau iš nuostolių nebepajėgė išbristi ir patys bankai.