Sunkmečiu pats verslas tapo viena populiariausių prekių Lietuvoje. Prispausti skolų ir baimindamiesi bankroto verslininkai vis dažniau ryžtasi parduoti įmones. Pigių prekių pirkėjų netrūksta.

Šarūnas Skyrius: Per krizę silpnesni žaidėjai susiduria su įvairiais sunkumais, o ir šiaip įmonių pelningumas šiuo laikotarpiu gerokai smukęs – tai ne vieną verslininką pastūmėja parduoti įmonę stipresniam investuotojui.

Parduoda ir laidojimo namus

Įsigyti veikiančią ir net pelną nešančią įmonę dabar, regis, taip pat paprasta, kaip nusipirkti batus ar rankinę, o ir pasirinkimas – ne ką prastesnis. Įsisiūbavus krizei it grybai po lietaus ėmė dygti interneto portalai, siūlantys įdėti parduodamų verslo įmonių skelbimus. Šiuo metu nesunkiai ir palyginti nebrangiai galima įsigyti kelionių agentūrą, kirpyklą, statybų įmonę, kaimo turizmo sodybą, restoraną, valyklą, autoservisą, laidojimo namus, viešbutį ir net paramos gavėjo statusą turinčią viešąją įstaigą.

"Žmonių srautai nenutrūkstantys. Užklausų ir apsilankymų interneto portale skaičius per dieną viršija kelias dešimtis. Dažnai įmonių vadovai priversti stovėti eilėje ir mūsų biure. Be abejo, daugiau yra norinčių parduoti, nei pirkti, tačiau ir pastarųjų netrūksta. Pasirodo, yra tikrai daug žmonių, sukaupusių nemažas pinigų sumas. Ir dabar jie tas lėšas pasiruošę investuoti", – sakė verslo konsultavimo ir tarpininkavimo parduodant verslą paslaugas teikiančios bendrovės IREC LT projektų vadovė Indrė Bruzgytė.

Per savaitę visoje šalyje esą tariamasi maždaug dėl 50–70 įmonių pardavimo. Sudaroma apie 10–20 sandorių.

Aktyviausi – smulkieji

Dažniausiai įmonę parduoti nusprendžia sunkumų turintys verslininkai. Priežastys gali būti įvairiausios: efektyvaus valdymo gebėjimų stoka, staiga užklupę finansiniai sunkumai, apyvartinių lėšų trūkumas, nesusipratimai ar ginčai su partneriais ir net asmeninės bėdos. Neretai būna, kad verslas pasirodo ne toks pelningas, kaip tikėtasi, tad jo įkūrėjas įmonę parduoda norėdamas gauti lėšų naujai idėjai finansuoti. Tiesa, neretai parduodamos ir labai pelningos, nepriekaištingai veikiančios įmonės.

"Yra dalis verslininkų, kurie "užkuria" verslą tik tam, kad jį vėliau pelningai parduotų. Tačiau jie dažniau naudojasi žinomų specializuotų įmonių ar konsultantų pagalba. Pas juos eina ir didieji pirkėjai", – teigė I.Bruzgytė.

Interneto portalus dažniausiai naršo sukauptas lėšas investuoti norintys privatūs asmenys ir verslą plėsti sumanę smulkieji bei vidutiniai verslininkai. Panašus ir pardavėjų portretas.

"Naujų įmonių žvalgosi tie asmenys, kurių verslas įsibėgėjęs, stabilus ir duoda neblogas pajamas, bet jie supranta, kad vietoje stovėti negerai, ir nori plėstis pirkdami panašaus profilio įmones arba išbandydami kažką naujo", – dėstė pašnekovė.

Įmonė – už litą

Skelbimus apie parduodamas įmones skelbiančių interneto tinklalapių duomenimis, tarp pirkėjų populiariausios yra paslaugų įmonės. Toliau rikiuojasi transporto bendrovės su įsigytomis transporto priemonėmis, licencijas ir atestatus turinčios statybų bendrovės ir NT įmonės. Dažniausiai pirkėjų ieško prekybos licenciją turinčios bendrovės: parduotuvės, kavinės, kebabinės, barai. Taip pat transporto, statybos ir paslaugų įmonės – kirpyklos, autoservisai.

Daugumos šių "prekių" kainos – sutartinės. Pigiausios įmonės kainuoja nuo vieno iki kelių šimtų litų. Tai – jokios veiklos nevykdančios, Juridinių asmenų registre dar neįregistruotos bendrovės be įstatinio kapitalo, tačiau neretai turinčios leidimą užsiimti visų sričių veikla.

Kainą pakelia pastatai

Veikiančios, skolų neturinčios įmonės kainuoja kiek daugiau. Atsižvelgiant į įdirbį, veiklos sritį ir apyvartą, jų kaina gali svyruoti nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Tai dažniausiai smulkiosios ir vidutinės paslaugų, aptarnavimo ar transporto bendrovės.

Pavyzdžiui, vos pusmetį veiklą vykdančią statybų bendrovę galima įsigyti už 1,5 tūkst. eurų (5,2 tūkst. litų), o už 25 proc. įmonės, tiesiančios inžinerinius tinklus, akcijų prašoma 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų). Žaislų parduotuvė uostamiestyje parduodama už 5,8 tūkst. eurų (per 20 tūkst. litų), o kavinė-ledainė Vilniuje – už 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų).

Vos už 2 tūkst. eurų (6,9 tūkst. litų) galima įsigyti bendrovę, teikiančią serviso paslaugas ir prekiaujančią automobilių detalėmis, ir, kaip teigiama skelbime, neturinčią skolų, įsipareigojimų. Kita panašia veikla užsiimanti įmonė, siūlanti ne tik verslą, bet ir pastatus, įkainota net 1,1 mln. eurų (3,8 mln. litų).

Pavarčius interneto skelbimų puslapius galima rasti pasiūlymų pirkti net ir kelis milijonus litų kainuojančių bendrovių, kaip antai 7 mln. litų įvertintą prekybos centrą Pietų Lietuvoje arba beveik 10 mln. litų alaus bravorą su viešbučiu, restoranu ir pokylių salėmis.

"Parduoti įmones, neturinčias skolų, dažniausiai pageidauja paslaugų sektoriuje dirbantys verslininkai. Šios įmonės, beje, ir yra vienos populiariausių, nes retai turi skolų ar išperkamąja nuoma įsigyto turto", – atskleidė IREC LT projektų vadovė I.Bruzgytė.

Didelių sandorių beveik nėra

Sudarant didesnius – nuo 3 mln. eurų vertės – sandorius tarpininkaujančių bendrovių vadovai tikina, kad stambaus verslo pirkimas ir pardavimas pastaruoju metu vyksta labai vangiai. Ankstesniais metais esą įmonių būdavo parduodama gerokai daugiau, nes bankai lengviau dalijo paskolas.

"Rimti verslai interneto portaluose nei parduodami, nei perkami. Bendrovės, kurios užsiima įmonių konsultavimu ar pardavimu, į internetą dėmesio nekreipia. Realūs pirkėjai išaiškinami atliekant rinkos tyrimą ir pateikiant konkrečius pasiūlymus", – teigė investicijų banko "GILD Bankers" partneris Šarūnas Skyrius.

Norinčių parduoti verslą ir dabar atsiranda daug. Tačiau pirkėjai – gerokai atsargesni, kur kas atidžiau nei ekonomikos augimo metais renkasi, kur investuoti. Dėl to dažniausiai perkamos nenuostolingos, konkuruojančios įmonės. Arba tokios, kurių savininkai nemato, kad keli strateginiai sprendimai pastatytų bendrovę ant kojų.

"Pasakysiu taip: perkamos tos įmonės, kurios dar yra gyvos. Bendrovė gali būti pelninga, generuoti pelną, bet jis gali būti nepakankamas, kad padengtų tais geraisiais laikais paimtas paskolas", – dienraščiui aiškino Š.Skyrius.

Tačiau dabar esą po truputį vėl ryškėja tendencija sudaryti daugiau sandorių vidaus rinkoje. Pašnekovo teigimu, pati realybė diktuoja, kad vyksta vietos verslų konsolidacija.

"Sunkmetis skatina žmones telktis. Per krizę silpnesni žaidėjai susiduria su įvairiais sunkumais, o ir šiaip įmonių pelningumas šiuo laikotarpiu yra gerokai sumukęs – tai ne vieną verslininką pastūmėja parduoti įmonę stipresniam investuotojui. Tačiau reikia pabrėžti, kad jei įmonė parduodama, visai nereiškia, kad jai kas nors blogai. Verslininkai dažnai kuria įmones tam, kad vėliau pelningai jas parduotų", – dėstė "GILD Bankers" partneris.

Dalijasi verslais

Beje, "GILD Bankers" konsultavo ir tarpininkavo didžiausiai Lietuvoje knygų leidybos ir prekybos grupei "Alma littera" praėjusį mėnesį įsigyjant "Baltų lankų" valdomą knygynų tinklą.

"Mes džiaugiamės galėdami dirbti su "Alma Littera" vykdant šį sandorį. Įsigijimas padės stiprinti "Alma Litteros" padėtį Lietuvoje ir pagerins viso sektoriaus būklę. Šis sandoris sutampa su tendencijomis sudaryti daugiau sandorių vidaus rinkoje, o užsienio investuotojų įsigijimų mažėja", – kalbėjo Š.Skyrius.

Didžiausia knygų leidybos ir prekybos grupė Baltijos šalyse "Alma littera" veikia nuo 1990 m. Grupę sudaro leidyklos "Alma littera", "Šviesa" ir mažmeninės knygų prekybos tinklas "Pegasas", vienijantis 32 knygynus.

"Baltų lankų" knygynas veikia nuo 2002 m., bendrovės įplaukos pernai siekė 22,1 mln. litų.

Įmonėmis dalijasi ir didžiosios statybų bendrovės. Praeitos savaitės pabaigoje viena didžiausių šalies statybos bendrovių "Eika" pareiškė iš investicijų bendrovės "Hanner" ketinanti įsigyti dar 50 proc. įmonės "Santariškių namai" akcijų.

Prašymą įsigyti iki 100 proc. "Santariškių namų" akcijų "Eika" jau pateikė Konkurencijos tarnybai.

Bendrovę "Santariškių namai" naujo gyvenamųjų mažaaukščių namų kvartalo Vilniuje projektui įgyvendinti 2005 m. liepą įsteigė "Eika" ir "Hanner development", tam iš Valstybės turto fondo įsigijusios 6,48 ha sklypą.

Tuomet skelbta, kad į kvartalą įmonės investuos apie 170 mln. litų. Projektą finansavo didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas, jis pirmam projekto etapui suteikė 57 mln. litų paskolą.

Planuota, kad projektas bus įgyvendinamas pustrečių metų – iki 2009 m. pabaigos turėjo būti pastatyta daugiau nei 600 butų, kurių bendras plotas – apie 37 tūkst. kv. m.

Supirkinėja konkurentus

Anot Š.Skyriaus, Lietuvoje yra labai daug verslo sektorių, kuriuose konkurencija pernelyg didelė. O krizė veikia kaip natūralios atrankos priemonė – silpnesnės ir prieš krizę blogai valdytos įmonės sunkmečio neišgyvens.

Tuo naudojasi stiprų finansinį užnugarį turinčios užsienio kapitalo bendrovės. Vienas pavyzdžių – inžinerinė konsultacijų bendrovė "COWI Baltic", keičianti pavadinimą į "COWI Lietuva". Ji per pastaruosius metus įsigijo net keturias konkurentų įmones. "Tapome trečia pagal dydį inžinerinių konsultacijų ir projektavimo paslaugų bendrove Lietuvoje", – pareiškė bendrovės "COWI Lietuva" generalinis direktorius Andrius Končius.

Jo vadovaujama įmonė vien šiais metais įsigijo gaisro saugos sistemų projektavimo bendrovę "Vidvikta projektai" ir Klaipėdos projektavimo įmonę "Vakarų projektai".

"Krizė – geras metas apsipirkti, – nusijuokė A.Končius. – O jeigu rimtai, tai tokia yra mūsų pagrindinės įmonės ("COWI Lietuva" priklauso Danijos bendrovei COWI A/S – red. past.) plėtros strategija. "Vidvikta projektai" yra viena geriausių gaisro saugos sistemų projektavimo bendrovių šalyje. Pirkti lyderius dabar geriausia."

Pašnekovas pripažino, kad plėsti verslą šiuo metu itin paranku dėl kritusių kainų: "Aišku, kaina visada turi reikšmės – reikia skaičiuoti, ar apsimoka, ar išlaidos atsipirks. Bet dabar išties palankus metas pirkti verslus, įmonių kainos ir vertės šiek tiek kritusios."

Svetimos skolos pelningos

Sunkmečiu galvas vis drąsiau kelia verslininkai, superkantys nuostolingas, neveikiančias ar likviduojamas įmones ir skolas. Dabar jiems – pats darbymetis.

"Dabar tikrai puikus metas pirkti veikiančias įmones, nes kainos nukritusios. Tačiau neveikiančios ar prasiskolinusios įmonės visada buvo mažai vertos. Kai kurie verslininkai jas atiduoda už dyką. O mes sutvarkome, pastatome ant kojų ir parduodame arba atsiimame kiek galima daugiau pinigų ir skelbiame bankrotą. Būna, kad stambesni verslininkai vieną ar kitą įmonę nuperka specialiai konkursams, kad atitiktų juose keliamus reikalavimus", – atviravo bendrovės "Verslo ir investicijų centras" (VIC) vadovas Andrius Misiukas.

Anot jo, skolos – taip pat pelningas verslas. Šioje srityje dirbančios bendrovės iš viltį atgauti pinigus praradusių kreditorių mielai perka skolų reikalavimo teises. Už jas dažniausiai mokama maždaug nuo 40 iki 80 proc. skolos vertės.

Aleksandras Abišala, verslo konsultantas Grėsmės, kurios gali tykoti perkant įmonę, – pačios įvairiausios, visų net neišvardysi. Viena svarbiausių ta, kad galite nusipirkti ne tai, kas jums pristatoma. Norėdami sumažinti tokius pavojus, pirkėjai paprastai atlieka teisinę, finansinę (kai tinkama – ir aplinkosauginę) perkamos įmonės patikrą, angliškai vadinamą "due diligence". Tikrinama, ar įmonės apskaita teisinga (tai apsauga nuo klaidingo vertės nustatymo, pretenzijų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl mokesčių, potencialių kreditorių, darbuotojų ir pan.), ar nėra bylų teismuose, kai galėtų grėsti baudos ar kiti nemalonumai, ar sutvarkyti įmonės dokumentai (apsauga nuo buvusių akcininkų, valdytojų, valstybės institucijų potencialių pretenzijų), ar reikalingi leidimai, registracijos, ar negresia baudos dėl aplinkos taršos ir t. t. Žinoma, net pati kruopščiausia patikra visų grėsmių nepanaikins, todėl paprastai iš pardavėjų reikalaujama garantijų, kad įmonė tinkamai sutvarkyta ir pateikta informacija yra teisinga. Antra grupė grėsmių – nesuvaldyti įsigyto verslo taip, kaip pirkėjas tikisi. Reikia atsakyti į klausimus: ar naujasis pirkinys tiks prie jūsų dabartinio verslo, ar neimsite konkuruoti su dabartiniais klientais? Ar įmonės sėkmė labai priklauso nuo darbuotojų – gal jie nesutiks dirbti naujam šeimininkui? Ar pakankamai išmanote perkamą verslą, rinkas, kuriose jis veikia? Kitas reikalas tas, kad ir prastos finansinės būklės ar visai bankrutuojančios įmonės gali turėti vertę. Jei turtas (ne tik fizinis, bet ir žmonių kvalifikacija, kontraktai ir kt.) brangesnis negu skolos, o pirkėjai turi pinigų ir idėjų verslui prikelti, kodėl tokios įmonės nepirkti? Tokią įmonę įsigyti dažnai kainuoja pigiau, negu steigti naują. Tikra teisybė, kad verslų savininkai pastaruoju metu realistiškiau žiūri į savo įmonių vertę. Tačiau apie kainų tendencijas – nukrito jos, ar ne – kalbėti negaliu, tai neįmanoma. Verslas nėra batonas parduotuvės lentynoje. Įmonės per daug skirtingos, o statistika per maža, kad būtų galima lyginti kainas. Galima pamatuoti tik biržoje kotiruojamų įmonių akcijų vertę.

Konkurentus pirktų 7 proc. įmonių

Siekdamos prisitaikyti prie pablogėjusios šalies ekonominės padėties, penktadalis šalies bendrovių nusprendė imtis naujos veiklos.

Dėl sunkmečio keturios iš dešimties šalies įmonių kai kurių veiklų buvo priverstos atsisakyti. Dar tiek pat vadovų teigė veiklos krypčių nekeitę, parodė advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" ir investicijų banko "Evli" atlikta apklausa.

Išsigelbėti iš krizės įmonės daugiausia bando optimizuodamos veiklą ir rinkodarą – mažinti šias išlaidas kaip pagrindinę krizės įveikimo strategiją pasirinko 60 proc. įmonių. Po 10 proc. įmonių vadovų teigė su sunkmečiu kovojantys susiaurindami veiklos sritis ir plėsdami eksporto rinkas.

Konkurentų įsigijimą kaip pagrindinę priemonę prieš krizę nurodė pasirinkę vos 7 proc. bendrovių vadovų. Tačiau paklausti apie planus įsigyti naujų įmonių, tokios galimybės neatmetė pusė apklaustų įmonių vadovų.

Apklausos duomenimis, sunkmetis Lietuvos verslui pasireiškė pirmiausia smukusia apyvarta – tai pajuto 76 proc. įmonių. Sunkmetis palietė ir bendrovių plėtrą – 30 proc. atsisakė didinti produktų asortimentą, beveik ketvirtadalis (23 proc.) – geografinės plėtros.

Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais tyrime buvo apklaustos 150 šalies įmonių.

Šaltinis: BNS