- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netikėtai pasaulį užklupęs COVID-19 iš esmės sukrėtė aviacijos industriją. Siekiant suvaldyti virusą, lig tol klestėjusi sfera kone pernakt smuko į dar neregėtas žemumas. Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA atstovų teigimu, prireiks bent dvejų metų, kol sugrįšime į 2019 m. pasiekto aviacijos piko laikus.
Ne pirma krizė
COVID-19 nebuvo pirmoji krizė, sudrebinusi aviacijos industriją. 1991 m. pasaulinė recesija, 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykiai, 2003 m. SARS protrūkis, 2009 m. didysis ekonominis nuosmukis, vėliau – kiaulių gripo, Ebolos, MERS ir Zikos protrūkiai – visi šie globalūs įvykiai turėjo didelės įtakos aviacijai.
Smarkiai sumažėję keleivių srautai, panaikinti maršrutai, išnaudoti finansiniai rezervai, sustabdytas planuotas augimas, sumažėjęs pasitikėjimas kelionėmis oru – visa tai lydėjo kiekvieną aviacijos krizę. Nepaisant to, ši industrija yra linkusi atsitiesti.
Anot LAVIA valdybos pirmininko Jorio Gintilo, vidutiniškai aviacijai prireikia dvylikos mėnesių, kad smukę keleivių mastai grįžtų į įprastas vėžes. Tiesa, ir atsigavimo tempai beveik visais atvejais viršydavo prognozes. Tačiau ar tiek laiko pakaks atsigauti industrijai po COVID-19 pandemijos, kurios mastas viršijo visas ankstesnes krizes kartu sudėjus?
Šiuo metu keleivių pervežimo rinka Europoje yra susitraukusi apie 50 proc., todėl dauguma orlaivių stovi ant žemės.
Keleivių sumažėjo 70 proc.
Didžiausią smūgį dėl pandemijos patyrė keleivinius skrydžius vykdančios oro linijos. Kelionių draudimai lėmė, kad keleivių srautai globaliai sumažėjo apie 70 proc.. Lietuvoje pervežamų keleivių kiekis – ne išimtis.
"Kasmet stabiliai augęs Lietuvoje oru pervežtų keleivių skaičius 2020 m. sumažėjo itin smarkiai, – teigė J.Gintilas. – 2019 m. Lietuvos oro uostais keliavo 6,5 mln. keleivių, o 2020 m. – tik 1,8 mln. Tai yra net 72 proc. mažiau keleivių. Kaimyninėje Latvijoje, į Lietuvą panašioje dydžiu, geografine ir ekonomine padėtimi, keleivių kiekiu 2019 m. mus lenkusioje 17 proc., srautai sumažėjo net 75 proc."
Asociacijos pirmininko teigimu, rinkos atsigavimas bus įtemptas: "Iš viso Europoje yra beveik 500 avialinijų ir virš 50 stambių vežėjų. Bendras šių įmonių valdomas orlaivių parkas siekia beveik 5 tūkst. keleivinių lėktuvų. Šiuo metu keleivių pervežimo rinka Europoje yra susitraukusi apie 50 proc., todėl dauguma orlaivių stovi ant žemės. Lėktuvų naudotojai intensyviai ieško galimybių juos grąžinti į maršrutus ir yra pasirengę santykinai nebrangiai juos įdarbinti naujose rinkose. Tai neabejotinai didina įtampą ir konkurenciją atsigaunančioje rinkoje, todėl džiaugtis mažu bankrutavusių aviacijos įmonių skaičiumi dar anksti."
Pandemijos krizės kontekste iš esmės visos nacionalinės avialinijos yra ištiktos techninio bankroto – jas gelbėti mokesčių mokėtojų sąskaita skiriamos beprecedentės sumos: Latvija skyrė 250 mln. eurų "AirBaltic", Austrija – 600 mln. eurų "Austrian Airlines", Lenkija – 650 mln. eurų LOT, Prancūzija ir Nyderlandai – 3,4 mlrd. eurų "AirFrance-KLM", Vokietija – 6 mlrd. eurų "Lufthansa".
"Akivaizdu, kaip po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių krizės, taip ir po dabartinės pandemijos Europoje, nacionalinės avialinijos išgyvens konsolidacijos procesą ir išliks tik stambiausi nacionaliniai vežėjai arba susiformuos mažesnių vežėjų aljansai", – įžvalgomis dalijosi J.Gintilas.
Anot jo, Lietuva pandemiją gali išnaudoti ir savo naudai. "Dėl COVID-19 pandemijos unikalių miestų jungčių (Vilnius–Ryga, Kaunas–Londonas ir t.t.) rodiklis smuko beveik penktadaliu (18 proc.). Kol daugelis miestų porų bandys susigrąžinti savo susijungimą, kiti stengsis kurti naujas unikalias miestų poras. Tai gali tapti puikia galimybe Lietuvai praplėsti krypčių skaičių ir padidinti jau turimą 85 miestų porų skaičių", – teigė pašnekovas.
Krovinių rinka klesti
LAVIA duomenimis, krovinių pervežimai nukentėjo žymiai mažiau, o oro uostai, daug dėmesio skyrę oro kroviniams, sugebėjo net užfiksuoti augimą.
"Pandemija turėjo teigiamos įtakos Lietuvos krovinių transporto oru rinkai. 2019 m. Lietuvoje oru pervežta 17 211 t krovinių, o 2020 m. šis skaičius paaugo 15 proc. ir siekė jau 19 820 t, – komentavo J.Gintilas. – O Latvijoje neišvengta nuosmukio – krovinių kiekis sumažėjo 26 proc., iki 19 247 t."
Krovinių gabenimo oru augimą nulėmė sudėtinga pandeminė padėtis. "Greitai išaugo medicininės įrangos ir prekių gabenimo poreikis, vėliau – ir vakcinų transportavimo. O kur dar pakitusi vartotojų elgsena, elektroninė prekyba. Pervežimas oru yra greičiausias būdas nugabenti krovinius iš taško A į tašką B, o uždarius valstybių sienas, tai neretai buvo ir vienintelis būdas tai padaryti", – pastebėjo LAVIA valdybos pirmininkas.
Kaip atsigaus regionai
Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA duomenimis, skirtingiems regionams prireiks nevienodai laiko, kad sugrįžtų į buvusias vėžes. Anot asociacijos valdybos pirmininko, atsigavimą skatina išaugęs kelionių troškulys, verslo kelionių skaičiaus didėjimas atsiveriant valstybėms ir pamažu gerėjanti ekonominė valstybių situacija.
"Greičiausiai keleivinių skrydžių srautas į priešpandeminį lygį grįš Kinijos vidaus rinkoje, dar šiais metais turėtų būti pasiektas 2019 m. lygis. Kiek lėčiau atsigaus Šiaurės Amerikos vidaus, Šiaurės Rytų Azijos vidaus ir Okeanijos vidaus rinkos, kuriose 2019 m. apimtys bus pasiektos 2022 m. Europa į buvusį lygį sugrįš tik 2023 m., kaip ir daugelis kitų regionų", – pastebėjo J.Gintilas.
Prognozuojama, kad Lietuvai sugrįžti į 2019 m. lygį taip pat pavyks 2023 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...