Pandemija Lietuvos aviacijoje – kada grįšime į įprastas vėžes?

  • Teksto dydis:

Netikėtai pasaulį užklupęs COVID-19 iš esmės sukrėtė aviacijos industriją. Siekiant suvaldyti virusą, lig tol klestėjusi sfera kone pernakt smuko į dar neregėtas žemumas. Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA atstovų teigimu, prireiks bent dvejų metų, kol sugrįšime į 2019 m. pasiekto aviacijos piko laikus.

Ne pirma krizė

COVID-19 nebuvo pirmoji krizė, sudrebinusi aviacijos industriją. 1991 m. pasaulinė recesija, 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykiai, 2003 m. SARS protrūkis, 2009 m. didysis ekonominis nuosmukis, vėliau – kiaulių gripo, Ebolos, MERS ir Zikos protrūkiai – visi šie globalūs įvykiai turėjo didelės įtakos aviacijai.

Smarkiai sumažėję keleivių srautai, panaikinti maršrutai, išnaudoti finansiniai rezervai, sustabdytas planuotas augimas, sumažėjęs pasitikėjimas kelionėmis oru – visa tai lydėjo kiekvieną aviacijos krizę. Nepaisant to, ši industrija yra linkusi atsitiesti.

Anot LAVIA valdybos pirmininko Jorio Gintilo, vidutiniškai aviacijai prireikia dvylikos mėnesių, kad smukę keleivių mastai grįžtų į įprastas vėžes. Tiesa, ir atsigavimo tempai beveik visais atvejais viršydavo prognozes. Tačiau ar tiek laiko pakaks atsigauti industrijai po COVID-19 pandemijos, kurios mastas viršijo visas ankstesnes krizes kartu sudėjus?

Šiuo metu keleivių pervežimo rinka Europoje yra susitraukusi apie 50 proc., todėl dauguma orlaivių stovi ant žemės.

Keleivių sumažėjo 70 proc.

Didžiausią smūgį dėl pandemijos patyrė keleivinius skrydžius vykdančios oro linijos. Kelionių draudimai lėmė, kad keleivių srautai globaliai sumažėjo apie 70 proc.. Lietuvoje pervežamų keleivių kiekis – ne išimtis.

"Kasmet stabiliai augęs Lietuvoje oru pervežtų keleivių skaičius 2020 m. sumažėjo itin smarkiai, – teigė J.Gintilas. – 2019 m. Lietuvos oro uostais keliavo 6,5 mln. keleivių, o 2020 m. – tik 1,8 mln. Tai yra net 72 proc. mažiau keleivių. Kaimyninėje Latvijoje, į Lietuvą panašioje dydžiu, geografine ir ekonomine padėtimi, keleivių kiekiu 2019 m. mus lenkusioje 17 proc., srautai sumažėjo net 75 proc."

Asociacijos pirmininko teigimu, rinkos atsigavimas bus įtemptas: "Iš viso Europoje yra beveik 500 avialinijų ir virš 50 stambių vežėjų. Bendras šių įmonių valdomas orlaivių parkas siekia beveik 5 tūkst. keleivinių lėktuvų. Šiuo metu keleivių pervežimo rinka Europoje yra susitraukusi apie 50 proc., todėl dauguma orlaivių stovi ant žemės. Lėktuvų naudotojai intensyviai ieško galimybių juos grąžinti į maršrutus ir yra pasirengę santykinai nebrangiai juos įdarbinti naujose rinkose. Tai neabejotinai didina įtampą ir konkurenciją atsigaunančioje rinkoje, todėl džiaugtis mažu bankrutavusių aviacijos įmonių skaičiumi dar anksti."

Pandemijos krizės kontekste iš esmės visos nacionalinės avialinijos yra ištiktos techninio bankroto – jas gelbėti mokesčių mokėtojų sąskaita skiriamos beprecedentės sumos: Latvija skyrė 250 mln. eurų "AirBaltic", Austrija – 600 mln. eurų "Austrian Airlines", Lenkija – 650 mln. eurų LOT, Prancūzija ir Nyderlandai – 3,4 mlrd. eurų "AirFrance-KLM", Vokietija – 6 mlrd. eurų "Lufthansa".

"Akivaizdu, kaip po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių krizės, taip ir po dabartinės pandemijos Europoje, nacionalinės avialinijos išgyvens konsolidacijos procesą ir išliks tik stambiausi nacionaliniai vežėjai arba susiformuos mažesnių vežėjų aljansai", – įžvalgomis dalijosi J.Gintilas.

Anot jo, Lietuva pandemiją gali išnaudoti ir savo naudai. "Dėl COVID-19 pandemijos unikalių miestų jungčių (Vilnius–Ryga, Kaunas–Londonas ir t.t.) rodiklis smuko beveik penktadaliu (18 proc.). Kol daugelis miestų porų bandys susigrąžinti savo susijungimą, kiti stengsis kurti naujas unikalias miestų poras. Tai gali tapti puikia galimybe Lietuvai praplėsti krypčių skaičių ir padidinti jau turimą 85 miestų porų skaičių", – teigė pašnekovas.

Krovinių rinka klesti

LAVIA duomenimis, krovinių pervežimai nukentėjo žymiai mažiau, o oro uostai, daug dėmesio skyrę oro kroviniams, sugebėjo net užfiksuoti augimą.

"Pandemija turėjo teigiamos įtakos Lietuvos krovinių transporto oru rinkai. 2019 m. Lietuvoje oru pervežta 17 211 t krovinių, o 2020 m. šis skaičius paaugo 15 proc. ir siekė jau 19 820 t, – komentavo J.Gintilas. – O Latvijoje neišvengta nuosmukio – krovinių kiekis sumažėjo 26 proc., iki 19 247 t."

Krovinių gabenimo oru augimą nulėmė sudėtinga pandeminė padėtis. "Greitai išaugo medicininės įrangos ir prekių gabenimo poreikis, vėliau – ir vakcinų transportavimo. O kur dar pakitusi vartotojų elgsena, elektroninė prekyba. Pervežimas oru yra greičiausias būdas nugabenti krovinius iš taško A į tašką B, o uždarius valstybių sienas, tai neretai buvo ir vienintelis būdas tai padaryti", – pastebėjo LAVIA valdybos pirmininkas.

Kaip atsigaus regionai

Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA duomenimis, skirtingiems regionams prireiks nevienodai laiko, kad sugrįžtų į buvusias vėžes. Anot asociacijos valdybos pirmininko, atsigavimą skatina išaugęs kelionių troškulys, verslo kelionių skaičiaus didėjimas atsiveriant valstybėms ir pamažu gerėjanti ekonominė valstybių situacija.

"Greičiausiai keleivinių skrydžių srautas į priešpandeminį lygį grįš Kinijos vidaus rinkoje, dar šiais metais turėtų būti pasiektas 2019 m. lygis. Kiek lėčiau atsigaus Šiaurės Amerikos vidaus, Šiaurės Rytų Azijos vidaus ir Okeanijos vidaus rinkos, kuriose 2019 m. apimtys bus pasiektos 2022 m. Europa į buvusį lygį sugrįš tik 2023 m., kaip ir daugelis kitų regionų", – pastebėjo J.Gintilas.

Prognozuojama, kad Lietuvai sugrįžti į 2019 m. lygį taip pat pavyks 2023 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pabėgęs iš durnių laivo

Pabėgęs iš durnių laivo portretas
Nekliedėkit, nėra tokio dalyko kaip Lietuvos aviacija. Lietuvos aviacija išvogta, nuvesta į bankrotus, sužlugdyta.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių