Pamėgino įsivaizduoti Lietuvą be šešėlinės ekonomikos

Trečius metus surengta akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ siekta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos šešėlinė ekonomika pernai siekė 28 proc. bendrojo vidaus produkto arba daugiau kaip 33 mlrd. litų. Šių pinigų pakaktų kiekvienam šalies piliečiui 11 metų nemokėti už šildymą.

Pirmadienio rytą 45 šalies miestuose gyventojams buvo dalinami informaciniai lankstinukai su kontaktais, kur galima kreiptis susidūrus su korupcija, nelegalia prekyba, ar algų mokėjimu vokeliuose. Nepaisant viešų deklaracijų apie kovą su šešėline ekonomika, korupcijos žemėlapio iniciatorius sako, kad valdžia nepakankamai dėmesio skiria šiai problemai.

„Ar jūs žinote kokias nors duris, vienas duris šioje valstybėje, į kurias pasibeldus būtų galima išgirsti ir sužinoti, kaip mūsų valdžia, mūsų valstybės institucijos ketina kovoti su šešėliu, koks yra tas ilgalaikis, dešimtmečius apimantis veiklos planas“, – sako viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Kita didžiulė problema – piliečių tolerancija šešėlinei ekonomikai.

„Viena ketvirtoji mūsų ekonomikos yra šešėlyje, maždaug vienas iš keturių žmonių yra davęs kyšį per paskutinius dvylika mėnesių, maždaug vienas iš keturių žmonių gauna atlyginimo dalį ar visą atlyginimą vokelyje. Mes turbūt galėtume sakyti, kad galimai vienas iš keturių lietuvių gyvena šešėlyje“, – sako iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ įkūrėjas Tadas Langaitis.

Skaičiuojama, kad šešėlinėje ekonomikoje per praėjusius metus galėjo suktis 33 mlrd. litų. Pasak akcijos iniciatorių, šešėlį vis dar sunku išgyvendinti sveikatos apsaugos sistemoje. Pasak pacientų organizacijų atstovės, turi būti įteisintas savanoriškas sveikatos draudimas ir nustatyti oficialūs paslaugų įkainiai.

„Valstybinėse įstaigose yra taip: jeigu žmogus pasako „tai gal aš galėčiau susimokėti“, tai tuos pinigėlius gydytojas priglaudžia savo kišenėje, o vis tiek tyrimas yra atliekamas už PSD lėšas. O tas žmogus, kuris laukia eilės, – jo eilė dar toliau pasislenka“, – sako Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

„Būtų verta pasvarstyti apie tai, kad sveikatos sektoriuje atsirastų taip pat toks žemėlapis, kad kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų pažymėti gydymo įstaigą, kurioje jis susidūrė su tokia problema, kur turėjo atsidėkoti vienokia ar kitokia forma“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Verslininkų atstovė teigia, kad visoje Europos Sąjungoje opiausia problema – nelegalus darbas.

„Jeigu mums pavyktų bent 1 procentą atkovoti iš šešėlinės ekonomikos, manu, kad tikrai nereikėtų politikams ieškoti finansavimo šaltinių atstatyti pensijoms ar nesumokėtiems atlyginimams“, – sako asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Konferencijoje Vyriausybėje verslo ir valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat aptarė šešėlinės ekonomikos prevenciją. Premjeras pasidžiaugė, kad šiemet surenkama daugiau akcizo mokesčių.

„Mums kelia nerimą, kad pagal apklausas net 62 proc. piliečių toleruoja kontrabandinių rūkalų pirkimą, laikydami tai menku nusižengimu. Tas menkas nusižengimas tampa šimtų milijonų litų praradimu mūsų valstybės biudžete“, – sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Premjeras kvietė verslą negyventi dvigubo gyvenimo, nes apie bandymus apgauti valstybę, esą, vis tiek sužinoma, o tada jau gresia teismai ir tūkstantinės baudos.