Pajūris - brangymečio flagmanas

Atlikus masinį Lietuvos gyventojų nekilnojamojo turto vertinimą paaiškėjo, kad daugiausiai verti Vilniuje esantys būstai – čia kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2964 litus.

Turtą vertinusi valstybės įmonė Registrų centras skelbia, kad masinis turto vertinimas naudojamas daugelyje Europos valstybių, o tokio įvertinimo paklaida – apie 20 proc.

Tačiau šiuos duomenis sužinoję neringiškiai šypsosi: „Nidoje už tokią kainą galėtum neįrengtą pašiūrę arba avarinės būklės palėpę įsigyti“.

Diskusijos pakėlė vertę

Šiuo metu vidutinė vieno kvadratinio metro būsto Neringoje kaina – 6000-7000 litų.

Algimantas Bružas, Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ vadovas, pastebi, kad šią vasarą kilęs ažiotažas dėl statybų Neringoje sukėlė didžiulį susidomėjimą būstais šiame kurorte ir kartu pagyvino prekybą. Tuo pasinaudojo kai kurie vietiniai gyventojai ir pardavę jiems priklausančius būstus nemenkai uždirbo.

„Tačiau tai buvo tik likučiai, pavieniai atvejai. Šiuo metu jokių rimtų gyvenamųjų statybų Neringoje nevyksta, tad ir pasiūlos beveik neliko“,- teigia A. Bružas.

Pabrango penkis kartus

Nekilnojamojo turto specialistai sutinka, kad brangiausi būstai Lietuvoje yra sostinėje ir pajūryje. Jei už Vilniaus senamiesčio name įrengtą butą jo pardavėjas paprašęs po 12 000 Lt už vieną kvadratinį metrą nieko nebestebina, tai tokia pati ir net didesnė gyvenamojo būsto kaina Nidoje daugelį gali šokiruoti.

Tačiau tik atsitiktinį nekilnojamojo turto rinkos dalyvį. Specialistams tai jokia naujiena – būsto Neringoje kainų sprogimas buvo prognozuojamas dar prieš dvejus metus.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Invalda Real Estate“ Prekybos skyriaus vadovo Rimo Kirdulio teigimu, nekilnojamojo turto kainos Neringoje augo tiek dėl bendro brangimo visoje Lietuvoje, tiek dėl padidėjusių statybos kaštų.

Šios rūšies turto kainas Neringoje taip pat paveikė ir kilusios diskusijos dėl vykdomų statybų teisėtumo. Nekilnojamojo turto kainos Neringoje, priklausomai nuo turto rūšies ir jo vietos, per pastaruosius keletą metų brango iki 5 kartų.

Statybų pradedama vis mažiau

Situaciją nekilnojamojo turto Neringoje rinką iškreipė išskirtinis įvairaus lygio valdžios institucijų susidomėjimas statybomis Kuršių nerijoje.

Jei pernai buvo išduotas 71 leidimas statyboms ir rekonstrukcijai, tai šiemet – tik 20. Ir tai daugiausia tik smulkiems darbams – butui perplanuoti, verandai pastatyti, garažui rekonstruoti. Ne viena firma ir eiliniai piliečiai tiesiog bijo rengti detaliuosius planus ir planuoti statybas ar rekonstrukcijas.

Nė vienas nenori rizikuoti savo turtu, juolab kad naujai pastatytus statinius grasinama griauti. Dėl tokios padėties nepatenkintieji ėmė burbėti, esą tuo suinteresuoti tie, kurie butus rekonstravo, namus pasistatė arba juos nusipirko ir dabar laukia, kol kainos pasieks neregėtas aukštumas.

A. Bružas pripažįsta, kad nekilnojamojo turto rinkoje būna daug spekuliacinių sandėrių ir tai šiame biznyje yra normalu. Tačiau jis ramina, esą spekuliantai tikrai neturi tiek įtakos, kad galėtų visiškai sustabdyti statybas.

Patikima investicija

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad absoliuti dauguma nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje perka ne gyvenimui, o poilsiui ar kaip ilgalaikę ir patikimą investiciją. Mat per pastaruosius metus nepastebėta, kad Neringoje daugėtų gyventojų. Šiuo metu keturiose Neringos gyvenvietėse gyvenamąją vietą yra deklaravę 3000 žmonių, tačiau realiai yra apie 2600 gyventojų.

Ne vienas lietuvis ar kokios nors kaimyninės šalies pilietis, Nidoje ar Juodkrantėje turintis butą ar didesnius apartamentus, būna, kad neatvyksta į pajūrį nei vasarą, nei žiemą. O kam? Juk ir toli nuo Kuršių nerijos būnant galima džiaugtis sėkminga investicija.

Vienas Maskvoje gyvenantis garsus Rusijos verslininkas Nidoje turi įsigijęs nedidelį viešbutį, kuriame yra įsirengęs itin erdvius ir prabangius apartamentus. Tačiau jau daugiau nei metus maskvietis nėra čia lankęsis.

Namus, butus ar namų valdų dalis tiek naujai pastatytuose, tiek rekonstruotuose buvusiuose poilsio namuose Neringoje jau dabar yra įsigiję daug Vilniuje gyvenančių politikų, verslininkų, pramogų verslo atstovų, taip pat ir daug artimojo užsienio: Rusijos, Švedijos, Norvegijos piliečių.

Autentiški namai - perkamiausi

Didžiausią paklausą Nidoje turi seni autentiški žvejų namai. Kadangi jų tėra vos keli, tai 120-150 kv. metrų ploto gerai įrengtas netoli Kuršių marių esantis namukas gali kainuoti apie 2 mln. litų. Tačiau tokios kainos investuotojų neatbaido ir paklausa už pasiūlą didesnė esti jau kelerius metus.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ duomenimis, šiuo metu Nidoje ir Juodkrantėje labiausiai domimasi nedideliais 40-60 kv. m ploto butais, kurių vieno kvadratinio metro su visa apdaila kaina svyruoja apie 10 000 – 12 000 Lt. Populiariausi butai yra Nidos centre, Senojoje Nidoje, su atsiveriančiu vaizdu į Kuršių marias. Tačiau dėl sustojusių statybų paklausa yra milžiniška ištisus metus, o pasiūla – minimali.

Tuo tarpu kiti makleriai oponuoja, esą tiek kainuoti gali tik pavieniai itin prestižinėse vietose esantys būstai, su puikiu vaizdu į Kuršių marias.

Klaipėdiečius traukia jūra

Nuo Neringos neatsilieka ir Klaipėda, turinti tai, ko neturi sostinė, – jūrą. Labiau pasiturintys verslininkai tuo naudojasi, ir per pastaruosius kelerius metus Giruliuose, buvusių moksleivių poilsiaviečių teritorijose, išdygo net kelios atskiros tvoromis aptvertos mini gyvenvietės. Vienoje jų prie pat jūros namus pasistatė ne vienas didžiausių Klaipėdos uosto kompanijų vadovų bei garsių miesto politikų.

Nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, nelygu, kokios statybinės medžiagos naudotos, nelygu, koks statomo namo plotas, šių namų valdų rinkos vertė galėtų svyruoti nuo 1 mln. iki kelių milijonų litų. Na, o šią vasarą tuščias sklypas šioje vietoje kainavo nuo 200 000 iki 400 000 litų.