- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei antradienį pritarus 2019 metų biudžeto projektui, BNS pateikia pagrindinius planuojamus konsoliduotus valdžios sektoriaus finansų duomenis.
Valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 192,9 mln. eurų – 0,4 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Sektoriaus finansų balansas būtų teigiamas trečius metus iš eilės.
Vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų perviršis bus atitinkamai 19,7 mln. ir 662,6 mln. eurų – atitinkamai beveik nulinis ir 1,4 proc. BVP. Centrinės valdžios balansas išliks neigiamas – deficitas sieks 489,3 mln. eurų, arba 1 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus visos pajamos sieks 17,221 mlrd. eurų – 36,6 proc. BVP (2018 metais – 36 proc.), iš jų pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų siektų 14,54 mlrd. eurų, arba 30,9 proc. BVP (šiemet – 30,6 proc.).
Pajamų iš mokesčių planuojama gauta apie 9,644 mlrd. eurų (20,5 proc. BVP), o tik keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – pajamos turėtų siekti 9,373 mln. eurų.
Socialinio draudimo įmokos turėtų siekti 4,897 mlrd. eurų (10,4 proc. BVP), pajamos iš turto – 266,5 mln. eurų (0,6 proc. BVP), kitos pajamos – 2,414 mln. eurų (5,4 proc. BVP).
Valdžios sektoriaus išlaidos sieks 17,028 mlrd. eurų, arba 36,2 proc. BVP (2018 metais – 35,7 proc.).
Socialinėms išmokoms skirta 6,597 mlrd. eurų (14 proc. BVP), darbuotojų atlyginimams ir tarpiniam vartojimui – 6,79 mlrd. eurų (14,4 proc. BVP), investicijoms – 1,818 mlrd. eurų (3,9 proc. BVP).
Minimali mėnesio alga (MMA) didėja 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo bus 555 eurai. Vaiko pinigai didinami 20 eurų iki 50 eurų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didėja 8 proc. (26,5 euro) iki 358,3 euro.
Lietuva vykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2,01 proc. BVP – tai sudarys 948 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamos, kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, kitąmet didės 16,7 proc. iki 10,587 mlrd. eurų. Savivaldybių biudžetų pajamos ir valstybės biudžeto dotacijos kitąmet didės 5,6 proc. iki 2,937 mlrd. eurų.
Vyriausybė planuoja skolintis apie 3,16 mlrd. eurų, iš jų apie 1,61 mlrd. eurų – vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), o 1,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 0,3 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų.
Skolai grąžinti bus skirta apie 0,87 mlrd. eurų, 1,33 mlrd. eurų ketinama sukaupti euroobligacijoms 2020 metų vasarį išpirkti.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2019 metų pabaigoje bus apie 17,8 mlrd. eurų, arba 37,8 proc. BVP.
Numatoma, kad 2019-ųjų pabaigoje viešųjų finansų rezervai bus 1,5 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo6
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...