- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei trečiadienį pritarus 2018 metų biudžeto projekui, kuris yra pirmą kartą rengtas iš anksto planuojant teigiamą valdžios sektoriaus balansą. BNS pateikia pagrindinius konsoliduotus 2018 metų finansų skaičius.
Valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 240,7 mln. eurų - 0,6 proc. BVP. Sektoriaus finansų balansas būtų teigiamas trečius metus iš eilės.
Vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų perviršis sudarys atitinkamai 109 mln. ir 310,2 mln. eurų - 0,3 proc. ir 0,7 proc. BVP. Centrinės valdžios balansas išliks neigiamas - deficitas sieks 222,7 mln. eurų - 0,5 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus visos pajamos sieks 16,082 mlrd. eurų - 37 proc. BVP (2017 metais - 35,8 proc.), iš jų pajamos iš mokesčių siektų 7,83 mlrd. eurų - 18 proc. BVP (17,6 proc.).
Iš keturių pagrindinių mokesčių - pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno - bus gauta apie 6,012 mlrd eurų pajamų - 6,6 proc. daugiau nei 2017 metais.
Socialinio draudimo įmokos turėtų siekti 5,823 mlrd. eurų (13,4 proc. BVP), pajamos iš turto - 254,6 mln. eurų (0,6 proc. BVP), kitos pajamos - 2,174 mln. eurų (5 proc. BVP).
Valdžios sektoriaus išlaidos sieks 15,839 mlrd. eurų, arba 36,4 proc. BVP (2017 metais - 35,7 proc.).
Socialinėms išmokoms būtų skirta 6,394 mlrd. eurų (14,7 proc. BVP), investicijoms - 1,468 mlrd. eurų (3,4 proc. BVP).
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesio alga (MMA) - 20 eurų iki 400 eurų.
Atsisakoma papildomo NPD auginantiems vaiku, vietoje jo bus skiriama 30 eurų išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų.
Pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Kitąmet vidutinė senatvės pensija bus 331,75 euro - 40,68 euro (14 proc.) didesnė nei šiemet.
Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. BVP. Išlaidos krašto apsaugai padidės 149,2 mln. eurų iki 873 mln. eurų. Šalies gynybai ir saugumui kitąmet iš viso bus skiriama 963 mln. eurų.
164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms.
Savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., arba 255,8 mln. eurų. Bendra savivaldybių biudžeto suma sieks 2,761 mlrd. eurų.
Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,46 mlrd. eurų, iš jų apie 1,1 mlrd. eurų - vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP). Apie 360 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansinių institucijų.
Skolai grąžinti bus skirta apie 2,22 mlrd. eurų, iš jų 1,57 mlrd. eurų - užsieniui, 2018 metų pradžioje išperkant 1,33 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2018 metų pabaigoje bus apie 16,3 mlrd. eurų, arba 37,6 proc. BVP.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo6
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...