Padėtis darbo rinkoje – kritiška: nors trūksta darbo jėgos, verslas vyresnių žmonių priimti nenori

Nori, kad vyresnieji darbe taptų norma

Į pučiamųjų orkestrų mokytoją ir orkestrų vadovą Vytautą Skripkauską Žirmūnų gimnazijoje kreipiamasi „maestro“. Šioje mokykloje jis dirba 55 metus. Nors Vytautui 94 metai, mokytojavimo mesti dar nežada, nes, kaip pats sakė, geresnių už jį tiesiog nėra.

„Vienam gabiam muzikantui sakau: nori dirbt? Sako: noriu. Sakau: aš tau perleidžiu gerą orkestrą. Ir leidau jam ten dirbti. Po mėnesio atėjo, sako: aš negaliu dirbti, sakau dešimt kartų, neklauso, aš noriu duoti į ausį – manęs neklauso. Sakau: žinai, duosi į ausį ir bus viskas baigta“, – pasakojo V. Skripkauskas.

Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje išvysti vyresnį mokytoją – anokia naujiena. Čia dirbančių 67 pedagogų amžiaus vidurkis svyruoja tarp 50–60 metų.

„Jeigu nėra didelio konkurso tam tikrai pozicijai užimti, o mes žinome, kad šiuo metu tikrai trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, gamtos mokslų mokytojų, tai jau tokio kriterijaus tiesiog negali įvesti, nes iš viso džiaugiesi, kad ateina žmogus ir dirba“, – sakė gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.

Iš viso džiaugiesi, kad ateina žmogus ir dirba.

Premjerė Ingrida Šimonytė nori, kad vyresnio amžiaus taptų norma ne tik švietime, bet ir kituose sektoriuose, ypač kai šiuo metu verslas skundžiasi nerandantis 60 tūkst. darbuotojų.

„Mes taip pat turime priešpensijinio amžiaus grupių, galbūt ir kitų, atskirtyje esančių grupių, neįgaliųjų, kurie galėtų būti įtraukti į darbo rinką aktyviau dabar“, – teigė I. Šimonytė.

Vytautas Skripkauskas. / Stop kadras

Verslas kelia sąlygas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija keisti vyresnių žmonių įdarbinimo neketina, esą pirmiau dėl to apsispręsti turi darbdaviai.

„Mes dabar matome, kad tie žmonės tikrai patiria didžiausią riziką ir būti atleisti, ir, jeigu pasižiūrėtume į vidutinį padavėjų amžių kavinėse Lietuvoje ir kažkokioje kitoje Europos šalyje, tai matytume tuos skirtumus“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Verslas linkęs keisti požiūrį.

„Tas 40–50 metų ir vyresnis segmentas tikrai turi labai didelę paklausą“, – tikino pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Bet vyresniems atverti žada tik tuos darbus, kurių paprastai atsikrato jaunimas, ir tuos, kur papildomų rankų šiandien reikia labiausiai – transporto ir saugojimo, gamybos, administracijos, aptarnavimo bei prekybos sektoriai.

„Nuosekliuose gamybiniuose dalykuose dažnai, deja, jaunimas savęs neranda“, – šnekėjo V. Janulevičius.

Dabartiniams iššūkiams esant, reikalingas kompiuterinis raštingumas.

Darbdaviai turi ir daugiau sąlygų – priimti vyresnius galėtų tik prieš tai juos apmokius.

„Dabartiniams iššūkiams esant, reikalingas kompiuterinis raštingumas ir pakankamai aukšto lygio“, – teigė E. Grigaliūnas.

Vyresni prašo jų nenuvertinti. Esą naujosios technologijos jiems jau pažįstamos.

„Pasakysiu tokią paslaptį: direktoriaus pavaduotojas (dabar jis jau pensijoje) nesupranta, kad aš kasdien su sūnum Amerikoje kalbu per „Skype“. Jis to nesupranta, sako: kaip čia gali būti?“ – kalbėjo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos orkestro vadovas V. Skripkauskas.

Anot verslo, kas iš esmės turėtų keistis, tai valstybės organizuojamas perkvalifikavimo procesas.

„Reikalavimai trejus metus mokytis aukštosiose ar profesinėse mokyklose yra vienas elementas, kitas elementas yra susijęs su valstybės finansavimu, nes valstybė turi tokiems žmonėms padėti“, – tvirtino Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Ministrė M. Navickienė pripažino, kad vyresnių žmonių apmokymas turėtų būti taiklesnis, todėl padėčiai ištaisyti žada pradėti nuo savivaldybių – su merais aiškiau aptars profesijų poreikius.