Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad bus siekiama apjungti visas technologijas į vieną įrenginį, kuris padėtų saugoti šalies oro erdvę, o sistemą siekiama turėti anksčiau nei 2030 metais.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius mano, kad naujas technologijas turėtų turėti kiekvienas pareigūnų ekipažas, saugantis kritinę infrastruktūrą, valstybės sieną.
Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, didinti finansavimą nuspręsta po konsultacijų su rinka.
„Mūsų siekis yra technologiškai išspręsti hibridinę ataką, tai būtent oro balionų ataką. Tam yra skelbiamas ikiprekybinis pirkimas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria papildomai 3 milijonus eurų sprendimui pasiekti iki įgyvendinimo fazės ir tai svarbu, kad šis sprendimas ne tik kovai prieš balionus, bet jis galėtų būti pritaikomas ir plačiau oro gynybai“, – susitarimo pasirašymo renginyje trečiadienį sakė E. Grikšas.
„Etapas atviras yra tiek mūsų pirmajame etape atrinktiems čempionams, kurie buvo arčiausiai praktinio įgyvendinimo, tiek ir visoms kitoms įmonėms, kurios gali pasiūlyti sprendimus ikiprekybiniam pirkimui ir mintis, kad veikiantys prototipai būtų paruošti gamybai“, – pridūrė jis.
E. Grikšas teigė, jog antruoju etapu siekiama išsirinkti įmonę, kuri galėtų gaminti įrangą, kuri aptiktų ir numuštų į Lietuvos oro erdvę įskrendančius dronus ir oro balionus.
„Galutinis ikiprekybinio pirkimo rezultatas yra gamybinės partijos. Tai įmonė, kuri gebėtų gaminti produktą, kuris spręstų šį technologinį iššūkį“, – kalbėjo ministras.
Ministras pabrėžė, kad trijų bendrovių, kurios pirmajame etape pasiūlė pažangiausius sprendimus, jau kuriami prototipai dar nėra visiškai parengti naudoti, tačiau jau gali numušti objektus ore.
„Prototipai jie nėra visiško išbaigtumo, bet jie veikia kiek kalbame apie numušimą ir kitus sprendinius, bet dar iki galo technologinio sprendimo trūksta“, – akcentavo politikas.
E. Grikšas pripažino, kad pirmajame etape atrinktos trys įmonės turės pranašumą būsimajame konkurse: Jos turės technologinį pranašumą, nes jau dalyvavo tiek ir bandymuose, tiek ir turi informaciją, kokius sprendimus reikia taikyti tam, kad išspręstų šią problemą. Tai technologinis pranašumas.“
Pirmajame etape pažangiausius sprendimus pasiūlė bendrovės „IT logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“.
Pasak ministro, sukurtas hibridinių grėsmių sprendimo modelis bus pritaikytas sprendžiant ir kitus iššūkius.
Norima sukurti vieną bendrą įrenginį, saugantį oro erdvę
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas teigė, kad bus siekiama apjungti visas technologijas į vieną įrenginį, kuris padėtų saugoti oro erdvę.
„Tikslas yra visas technologijas apjungti į vieną įrenginį, kuris gebėtų atliepti mums kylančias grėsmes. Technologiniame pranašume mes esame tikrai pasistūmėję, bet technologijos keičiasi labai greitai ir čia jau, deja, mes kartais turime vytis, bet lygiai taip pat galvojame, kaip užbėgti įvykiams į priekį, čia jau bendradarbiaudami su Ukraina“, – žurnalistams sakė ministras.
R. Kaunas atskleidė, kad nauji technologiniai sprendimai bus testuojami birželį.
„Birželio, berods, pradžioje yra suplanuotas vėl didelis testavimas (technologijų – BNS), o kiekvieną mėnesį vyksta bent po kelis kartus tokie mini bandymai“, – sakė ministras.
Ministras teigė, kad visiškai integruotą oro gynybos detekcijos sistemą bus siekiama turėti anksčiau nei 2030 metais.
„Tikslas yra net ne iki 2030-ųjų metų, o iki gerokai anksčiau. Dalis radarų atvyksta jau balandžio mėnesį, pasyvius radarus mes jau turime Lietuvoje, bet jie, be abejo, dar nėra integruoti į bendrą sistemą, nes tai irgi užtrunka“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras.
Mūsų siekis yra technologiškai išspręsti hibridinę ataką, tai būtent oro balionų ataką. Tam yra skelbiamas ikiprekybinis pirkimas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria papildomai 3 milijonus eurų sprendimui pasiekti iki įgyvendinimo fazės ir tai svarbu, kad šis sprendimas ne tik kovai prieš balionus, bet jis galėtų būti pritaikomas ir plačiau oro gynybai.
Tikslaus termino, kada bus sukurta oro gynybos detekcijos sistema, ministras neįvardijo.
Vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius teigė, kad kuriamą technologinį sprendimą turėtų turėti kiekvienas pareigūnų ekipažas, kuris saugo kritinę infrastruktūrą, valstybės sieną.
„Šitas sprendimas, kuris ateitų šiandien, faktiškai turėtų būti kiekviename ekipaže, mobilioje grupėje, kuri yra skirta apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir yra prie sienos. VST (Viešojo saugumo tarnybai – BNS), ir VSAT (Valstybės sienos apsaugos tarnybai – BNS) šitos inovacijos yra būtinos kaip standartinės ekipuotės dalis. Tikrai laukiam, jeigu pavyks greitai (turėti technologiją – BNS), tikrai turėsime papildomą ramstį tam, kad apsaugotume mūsų oro erdvę“, – žurnalistams sakė V. Kondratovičius.
Ministras pabrėžė, kad ypač svarbu kuo anksčiau pastebėti į oro erdvę įskrendančius objektus.
„Šiandien jau keičiasi meteorologinių balionų technologija, atsiranda atkabinimas krovinio anksčiau negu tai buvo numatyta (pristatyti krovinį – BNS) ir taip toliau. Šiuo atveju tikrai kuo anksčiau mes tą balioną meteorologinį aptiksime prie sienos, tuo saugesnėje teritorijoje galėsime jį neutralizuoti, tai yra mūsų užduotis“, – aiškino ministras.
Jis taip pat akcentavo, kad oro erdvės apsaugai reikės didesnių žmogiškųjų išteklių.
„Šiandien VSAT pareigūnai irgi naudoja dronus stebėsenai. Suprantame, kad reikės daugiau operatorių. Reikia taip pat suprasti, kad jeigu kalbame apie bendrą sistemą, reikės susidirbti su kitomis tarnybomis, su kariuomene ir tai tikrai papildomi iššūkiai, bet jie įgyvendinami“, – aiškino jis.
Kelios ministerijos su Vilniaus savivaldybės, verslo ir saugumo tarnybų atstovais – iš viso 10 šalies institucijų – trečiadienį pasirašė tai numatantį susitarimą.
„Tai pavyzdys, kaip gali veikti valstybė kartu su verslo sektoriumi, kaip galime reaguoti siekiant atliepti mums kylančius technologinius iššūkius pasitelkdami inovacijas, mūsų ekosistemos sprendimus“, – teigė E. Grikšas.
Susitarimą pasirašė Ekonomikos ir inovacijų, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos, Susisiekimo ministerijos, Inovacijų agentūra, Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, „Oro navigacija“ bei Vilniaus miesto savivaldybė.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas pabrėžė, kad savivaldybė jau dabar naudoja dronus kitoms užduotims, todėl galėtų prisidėti ir prie oro erdvės apsaugos.
„Mes su dronais jau šiandien stebime šiukšlių išvežimą, miesto tvarkymo darbus, reguliuojame eismą, galime žiūrėti tam tikrus pralaidumus. Tad mes turime galimybę iš dronų centro nepriklausomai kelti dronus į autonomines misijas. Manome, kad irgi turime kuo pasidalinti“, – žurnalistams sakė jis.
Kaip rašė BNS, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pernai spalį paskelbė 1 mln. eurų kvietimą verslui siūlyti idėjas, kaip apginti Lietuvos oro erdvę nuo kontrabandinių balionų.
Bendrovėms „IT logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“ skirta po 100 tūkst. eurų, o bendrovės pirmą kartą savo kuriamus technologinius sprendinius testavo ir demonstravo Pabradės poligone, tada buvo įvertintas jų funkcionalumas bei pritaikomumas praktikoje.
Kuriami sprendimai remiasi skirtingais technologiniais principais – nuo sensorių ir ryšio technologijų iki duomenų apdorojimo ir integruotų stebėsenos sprendimų. Sprendimai vertinami individualiai – nėra siekiama jų sujungti į vieną bendrą sistemą ar užtikrinti tarpusavio integracijos.
Naujausi komentarai