Oraus darbo turime išsireikalauti patys

Be to, pagreitį įgauna bandymas įstatyti Europą į griežto taupymo vėžes. Europos Komisijos (EK) pasiūlymas dėl valstybių išlaidų fiskalinių taisyklių grąžinimo suvaržo sprendimus priimančių asmenų galimybes imtis veiksmų bendros gerovės labui.

Spalio 7-oji – Tarptautinė oraus darbo diena – Europoje šiemet minima protesto akcijomis prieš griežto taupymo priemones, kurias primeta EK. Pagrindinė ir didžiausia vyks spalio 13 d. Paryžiuje.

„Mūsų visuomenės klesti, kai dirbantys žmonės turi stabilias pajamas ir prieinamas ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Dabar žemynas susiduria su pragyvenimo išlaidų krize, kurią dar labiau sunkina įmonių savininkų godumas. Tačiau kolektyviniais veiksmais galime tai pakeisti“, – kviesdama daryti spaudimą savo šalių vyriausybėms teigia Europos profesinių sąjungų konfederacija.

Lietuvoje labai aiškių griežto taupymo ženklų dar nematyti, tačiau ėjimą link to rodo replikos „pinigų yra tiek, kiek yra“, „daugiau padaryti neleidžia valstybės galimybės“ ir ypač sunkios derybos dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimo.

Tiesa, Finansų ministerijos pristatytas biudžeto projektas atrodo patraukliai, pamatėme gana neblogus skaičius, kaip kils viešojo sektoriaus atlyginimai. Tačiau neskubėkime džiaugtis ir neapsigaukime: teisės aktų projektai, reglamentuojantys biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį, rodo visiškai ką kita. Neseniai startavusi valstybės tarnybos reforma numatė gerokai didesnius atlyginimus vadovams, todėl Finansų ministerijos skaičiukai, parodantys, kiek vidutiniškai kitais metais kils atlyginimai, gali būti sudaryti tik iš lėšų, skirtų vadovų atlyginimų augimui. Tam valstybė iš tikrųjų numatė nemažai, visi kiti dėl savo algų turės kovoti kitais metais keičiant darbo apmokėjimo sistemas.

Labai apmaudu, kad valdantieji atsitraukė nuo ketinimų reformuoti nesąžiningą mokesčių sistemą ir įvesti bent kokius progresinius tarifus kapitalo pajamoms. Vietoj to, prisidengiant efektyvinimu, pradedamos įvairios valstybinio sektoriaus reformos, kurios be įsiklausymo į darbuotojus ir investicijų į juos tik dar labiau padidins darbo krūvius ir mažins paslaugų prieinamumą gyventojams. Gaunantys didžiules pajamas toliau mėgaujasi mažais mokesčiais ir dargi įvairiomis lengvatomis.

Labai apmaudu, kad valdantieji atsitraukė nuo ketinimų reformuoti nesąžiningą mokesčių sistemą ir įvesti bent kokius progresinius tarifus kapitalo pajamoms.

Maža to, verslo atstovai uoliai siūlo kelti vartojimo mokesčius (PVM), įvesti naujus (nekilnojamojo turto, automobilių taršos), kurie, kaip žinoma, labiausiai smogia gaunantiems mažiausias pajamas. Kai kurie nesibodi net pabarti Vyriausybę, kad ši „taip sparčiai“ didina minimalią algą ir socialines išmokas. Tik, šiukštu, nelieskite kapitalo pajamų!

Nepasigaukite tie, kurie dirbate privačiame sektoriuje, neva tai mūsų neliečia. Dėl nepakankamo biudžeto kenčiame visi, negaudami prieinamų švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių, komunalinių, susisiekimo paslaugų. Nors ir sąžiningai mokame neproporcingai didelius mokesčius, turime už būtiniausias viešąsias paslaugas mokėti vis daugiau ar prisimesti papildomai.

Tad galiu pasakyti, kad oraus darbo (ir gyvenimo!) neturėsime tol, kol vieningai ir solidariai patys tokio nepareikalausime.