„Labai tikiu, kad verslininkai nesikreips kaip organizacijos į teismus, o jei kreipsis, teismai nematys kažkokių problemų, kad reikėtų ką nors keisti. Jeigu bus kiti sprendimai, atsižvelgsime. Esame demokratinėje valstybėje ir kiekvienas turi teisę ir sprendimai gali būti patikrinti ir tokiu būdu“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė J. Olekas.

„Girdžiu iš daugelio verslininkų, su kuriais tenka diskutuoti, kad jie tikrai be jokių didelių vargų gali sumokėti tuos mokesčius ir įgyvendinti tuos pakeitimus. Taip, jei susirenka į didelį būrį, kiekvienas nori pakovoti už savo interesus, galbūt dar pasirodyti šiek tiek, tada tie dalykai iškyla. Bet pažiūrėjus objektyviai, kaip yra aplinkinėse Europos Sąjungos valstybėse, mūsų kaimynėse, mūsų mokesčiai verslui išlieka vieni žemiausių“, – kalbėjo jis.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis anksčiau šią savaitę sakė, kad dalis verslo bendruomenės pakeitimus gali skųsti teismui, nes svarstant pakeitimus ji buvo eliminuota iš teisėkūros proceso, Seime svarstyti tik parlamentarų pasiūlymai.

Pasak A. Romanovskio, didesni mokesčiai nepadės surinkti daugiau pinigų gynybai arba pritraukti naujų investicijų, be to, ateityje nebus kitos išeities, kaip tik dar labiau pakelti mokesčius.

J. Olekas savo ruožtu tikino, jog Lietuvos mokestinė aplinka išlieka patraukli.

„Su mokesčiais esame gana patrauklūs bet kokiam verslui. Tokios įmonės, kaip „Rheinmetall“ (...)  irgi ateina į čia matydamos, kad ta verslo aplinka negadinama. Tikiu, kad tokių įmonių atsiras daugiau, kad mūsų verslai, didžioji dalis, tikrai ir toliau dirbs Lietuvoje“, – kalbėjo parlamentaras.

Parlamentas birželį priėmė gyventojų pajamų (GPM), pelno bei nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimus, įvedė vadinamąjį cukraus ir ne gyvybės draudimo sutarčių mokesčius, pakoregavo kai kurias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų sausio. 

Finansų ministerija prognozuoja, kad mokesčių pakeitimai kitąmet valstybės biudžetui  duos 277,1 mln. eurų papildomų pajamų, o 2027 metais – 594,4 mln. eurų. 

Yra vilties atšildyti bent dalį RRF milijonų, sako Juozas Olekas

J. Olekas sako, jog yra vilties, kad Europos Komisija (EK) patvirtins Lietuvos priimtus mokesčių pakeitimus ir atšildys bent dalį iš 400 mln. eurų įšaldytų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų.

„Vis dar turime vilties, kad Finansų ministerijai pavyks persiderėti su Komisija, kad galėtume bent dalį tų fondo lėšų gauti ir jas panaudoti Lietuvos žmonių labui“, – „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.

EK yra įšaldžiusi 400 mln. eurų RRF lėšų laukiant, kol šalis priims mokesčių pakeitimus, pirmiausia įvedant visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Pasak J. Oleko, derantis su EK Lietuva galėtų pasiremti tuo, jog mokesčių pakeitimai stiprins jų progresyvumą, didins finansavimą krašto apsaugai.

„Kitų metų mokestinę aplinką su tokiu tam tikru pasitenkinimu, kad bus papildomai surinkta į valstybės biudžetą, ypač, kad galėsime finansuoti gynybinius įsipareigojimus“, – kalbėjo J. Olekas.

Jo teigimu, Seimas priimdamas reformą pasiekė kompromisą, nors socialdemokratai norėjo platesnio būsto apmokestinimo: „Turėjome kitokį įsivaizdavimą, bet pavyko įtikinti partnerius, kad bent pats brangiausias NT liktų apmokestintas.“

Finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau sakė tikintis, kad EK atšildys RRF lėšas įvertinusi įteisintą dalies pajamų iš NT mokesčio skyrimą gynybai, taip pat kitus pakeitimus, pavyzdžiui, dalies draudimo sutarčių apmokestinimą.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį savo ruožtu sakė, kad derybose Lietuva turi stiprų kozirį – mokesčių pakeitimai atneš apie 0,5 mlrd. eurų papildomų pajamų.

Parlamentas birželį priėmė gyventojų pajamų (GPM), pelno, NT mokesčių pakeitimus, įvedė vadinamąjį cukraus ir ne gyvybės draudimo sutarčių mokesčius, kuriuos pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda.