- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms priemonę, kurios lėšos skirtos pandemijos sukeltų padarinių šalinimui. STT analitikai pateikė siūlymus, siekiant užtikrinti remtinų ūkio subjektų lygiateisiškumą, teisingą lėšų panaudojimą ir proceso skaidrumą bei išvengti galimų korupcijos rizikų, jei ateityje iškiltų panašių priemonių taikymo poreikis. Analizėje vertinti duomenys apie priemonės lėšų panaudojimą apima pirmojo karantino pasekmių švelninimą – iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
STT analitinės antikorupcinės žvalgybos informacija apie nustatytas rizikas pateikta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Ministerijos rengiamame antrajame pagalbos verslui pakete, kompensacija už nuomą nėra numatoma.
Dalinio nuomos mokesčio kompensavimo (DNMK) priemonė, kuriai pernai įgyvendinti iš viso buvo skirta 40 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (analizuojamu laikotarpiu panaudota arti pusės numatytos sumos), numatė, kad nuomininkas gali gauti kompensaciją, jei nuomojosi patalpas veiklai vykdyti, kuri buvo uždrausta ar apribota karantino laikotarpiu ir nuomotojas po karantino paskelbimo datos sumažino mėnesio nuomos mokestį pareiškėjui ne mažiau kaip 30 proc. Jei nuomotojas nesutiko padaryti nuolaidos nuomos mokesčiui, nuomininkas pretenduoti į kompensaciją negalėjo.
Pagal DNMK aprašą, galėjo būti kompensuojamos patirtos nuomos arba nuomos paslaugų išlaidos. Tačiau apraše nedetalizuojama, kokias papildomas su patalpos nuomos mokesčiu susijusias nuomos paslaugų išlaidas siūloma kompensuoti. Nors pernai rugsėjo mėnesį nuomos ir nuomos paslaugų apibrėžimas apraše buvo patikslintas, liko neaišku, kokios konkrečios nuomininko patiriamos išlaidos galėjo būti kompensuojamos. Apraše nepakankamai atskleidus nuostatų turinį, praktikoje jos galėjo būti taikomos nevienareikšmiškai ir sudaryti nevienodas sąlygas pareiškėjams kreipiantis dėl kompensacijos gavimo.
Apraše numatyta, kad pareiškėjas (nuomininkas) ir nuomotojas negali priklausyti tai pačiai įmonių grupei ir (ar) pareiškėjas negali nuomotis patalpų iš nuomotojo, kai nuomotojas yra fizinis asmuo, turintis daugumą dalyvių balsų įmonėje, teikiančioje paraišką. Tačiau analizės metu buvo nustatyta atvejų, kai pareiškėjas su nuomotoju buvo susiję per fizinius asmenis pagal giminystės, įmonės nuosavybės ir valdymo ryšius. Pavyzdžiui, tam pačiam asmeniui priklausė tiek įmonės-pareiškėjo, tiek įmonės-nuomotojo akcijos arba asmeniui priklausė įmonė-pareiškėjas, o jo sutuoktiniui – įmonė-nuomotojas ir pan. Nustatyti 29 tokie atvejai, kuriems kompensuoti buvo skirta beveik 372 tūkst. Eur.
Atlikus patalpų, už kurių nuomą buvo prašoma kompensacijos, analizę, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu iš viso kompensacijų buvo prašoma už 1073 nuomos objektus. Iš jų už 94 nuomos objektus buvo skirta net pusė kompensacijoms skirtų lėšų – 9 mln. Eur. Atlikus detalesnę šių patalpų analizę, nustatyta, kad daugiau kaip 7 mln. Eur buvo kompensuota už patalpas, esančias didžiuosiuose prekybos centruose.
Taip pat nustatyta atvejų, kai šias patalpas valdančios įmonės pasinaudojo kitos priemonės galimybe – gauti paramą, kaip mikroįmonės. Pavyzdžiui, kai kurios jų yra gavusios nuo 9 iki 11 tūkst. Eur paramos pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“, nes atitiko šios priemonės apraše nustatytą mikroįmonės apibrėžimą. STT nuomone, jei priemonės apraše būtų nustatytas labai mažos įmonės apibrėžimas, kurį nustato Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, šioms įmonėms parama nebūtų priklausiusi, nes į apibrėžimą įtraukiamas ne tik darbuotojų skaičius, bet ir įmonės finansiniai duomenys. Minėtų įmonių 2019 m. pajamos siekė 4-21 mln. Eur, o nurodyto turto vertė – 52-220 mln. Eur.
Nustatyti faktai leidžia teigti, kad, atsižvelgiant į priemonės tikslą ir numatytus remti subjektus, priemonių aprašuose svarbu apibrėžti sąvokas ir pretendentų į priemonę atitikimo kriterijus tokiu būdu, kad būtų užtikrintas remtinų ūkio subjektų lygiateisiškumas, priemonei skirtų lėšų panaudojimo teisingumas ir skaidrumas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...