NTIS apgyvendinimo įstaigų savininkai turės įvesti svečio vardą, pavardę, valstybę, kurioje išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, dokumento numerį bei atvykimo ir išvykimo datas. Papildomai verslininkai gali rinkti informaciją apie gyvenamąją vietą, kartu atvykusius nepilnamečius asmenis, kelionės tikslą, tačiau šie duomenys nebus tikrinami. Duomenys bus renkami privaloma tvarka, o atsisakius juos pateikti, įstaiga turi teisę nepriimti svečio.

Duomenis pateikti bus privaloma visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, turintiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos (VVTAT) išduotą licenciją, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu svečias pas jį apsistojo.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova atkreipia dėmesį į vienintelę išimtį, taikomą kaimo turizmo paslaugų teikėjams.

„Paskutinis turizmo įstatymo pakeitimas, kuris ir įsigalioja nuo 2025 metų sausio 1 dienos, numato išimtį kaimo turizmo paslaugų teikėjams: apgyvendintų Lietuvos piliečių atskirai registruoti nereikės, tačiau reikės ne vėliau kaip per mėnesį pateikti jų bendrą skaičių bei bendrą nakvynių skaičių. Jei kaimo turizmo teikimo vietose apgyvendinami užsienio turistai, tuomet duomenis reikės rinkti už kiekvieną suaugusį užsienio turistą“, – sako O. Gončarova.

Paskutinis turizmo įstatymo pakeitimas, kuris ir įsigalioja nuo 2025 metų sausio 1 dienos, numato išimtį kaimo turizmo paslaugų teikėjams (...)

Vartotojų duomenys sistemoje bus apsaugoti

Teisininkė Greta Užkuraitė Eltai pabrėžia, kad naujoji tvarka nepažeidžia Bendrojo Duomenų Apsaugos Reglamento (BDAR), nes duomenys bus nuasmeninti ir tvarkomi pagal teisės normas.

„Duomenys pačioje sistemoje bus nuasmeninami ir naudojami tik statistikos tikslais, kiekvienas turistas į E. turistas posistemę įvedamas individualiai, niekur nefiksuojant kartu įsiregistravusių suaugusių asmenų ar kambarių numerių. Be to panašius duomenis rinkti popierinėse kortelėse taip pat buvo privaloma jau nuo 2011 metų“, – pažymi teisininkė.

Jos teigimu, naująją tvarką apgyvendinimo svečiams vertėtų vertinti analogiškai, kaip apsipirkimą internetu – ten taip pat privalo būti pateikti specifiniai duomenys ir sutikimai.

„Norint pirkti prekę el. parduotuvėje, reikia pasirašyti sutartį / susipažinti su taisyklėmis ir pateikti duomenis, jeigu duomenų asmuo nenori pateikti – nebus sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ir prekė nebus parduota. Visgi, suprantant, kad realybėje gali kilti įvairių nesusipratimų ir netikslaus asmenų, norinčių apsistoti, įstatymų aiškinimų, verslams derėtų pasiruošti ir peržiūrėti savo vidinius dokumentus bei juos papildyti informacija apie NTIS“, – pataria G. Užkuraitė.

Pravers vertinant turistų srautus

O. Gončarova anksčiau portalui „Delfi“ teigė, kad naujoji sistema padės tiksliau identifikuoti, kiek turistų ir kokiais tikslais aplanko šalį.

„Iki šiol turėta turizmo statistika yra apibendrinta ir teikiama už ketvirtį, todėl galimybės detaliau analizuoti šiuos duomenis neturime ir negalime įvertinti skirtingų keliavimo įpročių, reaguoti į situaciją. Kitas svarbus dalykas – keliose skirtingose apgyvendinimo vietose apsistoję turistai yra skaičiuojami kaip atskiri turistai, todėl šalį aplankančių asmenų kiekis negali būti tiksliai apskaičiuojamas, negalime įvertinti, kokius maršrutus renkasi skirtingų šalių svečiai“, – sako O. Gončarova.

Kol kas verslininkams bus taikomas pereinamasis periodas, todėl konkrečių baudų už nepateiktus ar klaidingai pateiktus duomenis nėra numatoma. Įgyvendinimo kontrolė priskirta VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, o pažeidimų atvejais, pirmiausia bus siekiama situaciją išspręsti taikiu būdu, bendradarbiaujant ir konsultuojant duomenų teikėjus.

„Mūsų tikslas – skatinti duomenų teikėjus užtikrinti teikiamų duomenų tikslumą ir kokybę, kas padėtų NTIS gerinti turizmo sektoriaus paslaugų efektyvumą. Administracinės atsakomybės taikymas būtų svarstomas tik kaip kraštutinė priemonė, jei pažeidimai būtų sistemingi ir rodytų piktnaudžiavimo požymius. Tokia atsakomybė numatyta LR administracinių nusižengimų kodekso 129 straipsnyje, tačiau dėl jos taikymo spręstų apgyvendinimo paslaugų teikėjus prižiūrinti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“, – atskleidžia pašnekovė.

Europoje tvarka jau išbandyta

Panaši turistų registravimo tvarka jau galioja kai kuriose Europos valstybėse. Bulgarijoje jau metus taikoma analogiška sistema: per 24 val. privaloma užregistruoti svečio tapatybę bendroje sistemoje. Naujienų portalo „Mediapool“ duomenimis, savininkas privalo patikrinti ir asmens tapatybės dokumentą. Italijoje pagal naująsias taisykles taip pat reikalaujama, kad šeimininkai asmeniškai patikrintų svečių tapatybę. Uždrausta prašyti atsiųsti asmens tapatybės dokumento kopiją per susirašinėjimo platformas. Skirtumas tas, kad šeimininkai turi svečio duomenis pateikia policijai, bendros duomenų rinkimo sistemos šalyje nėra. Nors ši taisyklė galiojo ir anksčiau, tačiau dabar ji taikoma ir namų mainams bei bet kokiam kitam apgyvendinimo būdui.

Austrijos naujienų portalo „Der Standard“ duomenimis, surinkti bent vienai nakvynei atvykstančių svečių duomenis šalyje privaloma ilgą laiką. Visgi, kol kas tai vykdoma rankiniu būdu, automatizuotos ir skaitmenizuotos sistemos nėra, bet viliamasi, kad naujoji valdžia įtrauks klausimą į savo darbotvarkę.

Tuo tarpu Ispanijos verslininkai skundžiasi naująja sistema, tačiau džiaugiasi, kad įstatymas įsigaliojo ne sezono metu, mat duomenų suvedimas užtrunka tris kartus ilgiau, negu anksčiau. Portalo „El Confidencial“ kalbinti verslų savininkai pastebi, kad daugiausia keblumų kelia ne pats įstatymas, bet jo įgyvendinimas: sukurta informacinė sistema dažnai neveikia, stringa, o svečiai reiškia pretenzijas ir atsisako pateikti savo duomenis. Gausiai turistų lankomoje šalyje jau pastebimi atvejai, kuomet kelionės atšaukiamos, argumentuojant tuo, kad svečiai nenori pateikti savo duomenų. Ispanijos verslininkams, nesurinkusiems svečių duomenų gresia baudos iki 30 000 eurų.