Skirtingai nei dauguma emigrantų, Norvegijos kompanijų laivuose dirbantys Lietuvos jūrininkai nesijaučia patogiai.

Atlyginimai – mažiausi?

Chemijos tanklaivio kapitonu Norvegijos savininko kompanijoje dirbantis jūrų kapitonas Saulius Lučka akcentavo, kad norvegų laivuose jūrininkai iš Lietuvos gauna mažiausius minimalius atlyginimus. Jie mažesni nei Lenkijos ar Latvijos jūrininkų ir netgi mažesni nei Norvegijoje dirbančių jūrininkų iš Rusijos.

Minimalus atlyginimas yra labai svarbus, jeigu laivas parduodamas ar bankrutuoja savininkas arba kai jūrininkas patenka į ligoninę.

S.Lučka mano, kad problema esanti susitarime, kuris pasirašytas tarp Lietuvos jūrininkų sąjungos, Norvegijos jūrinių profsąjungų ir Norvegijos laivų savininkų sąjungos. Kitose šalyse jūrininkus ginančios institucijos neva sugebančios pasirašyti palankesnes sutartis.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigė, kad jūrų kapitonas nėra įsigilinęs į kitų šalių mokestines ir Norvegijos teisines sistemas. Anot jo, yra sukurtas Vidurio ir Rytų Europos bei Norvegijos jūrinių profsąjungų susivienijimas, kur kiekvienais metais aptariami vienodos atlyginimų politikos ir reikalavimų laikymosi klausimai.

Anot P.Bekėžos, skirtumai gali atsirasti dėl skirtingų atskirų šalių mokestinių sistemų, atlyginimų priedų. P.Bekėža nesutiko, kad Lietuvos jūrininkų atlyginimai yra mažiausi. Jis žadėjo susėsti su S.Lučka ir nuosekliai aiškintis.

Skirtingi „Sodros“ mokesčiai

Kita problema, kad jūrininkams dirbti Norvegijos laivuose Lietuvoje yra sukurtos nepalankios sąlygos dėl „Sodros“ mokesčio.

Lietuvos sistema yra tokia, kad šį mokestį jūrininkai turi susimokėti ten, kur dirba. Todėl Norvegijos laivų savininkai nenoriai samdo jūrininkus iš Lietuvos, nes už juos turi mokėti dalį jūrininkų mokesčio. Atlyginimai Norvegijoje – dideli, mokesčiai – taip pat, todėl norvegas nesamdys jūrininko iš Lietuvos, jei gali pasisamdyti jūrininką iš kitos šalies kainuoja 10-15 proc. pigiau.

„Latvijoje sistema yra paprastesnė. Kur bedirbtų jūrininkai, jie „Sodros“ mokestį moka pagal gyvenamąją vietą. Jūrininkai Latvijoje patys susimoka apie 50 JAV dolerių mėnesinį „Sodros“ mokestį. Todėl laivų savininkai iš Norvegijos latvius jūrininkus mieliau priima į savo laivus“, – akcentavo S.Lučka.

Net ir tokioje sudėtingoje situacijoje landūs lietuviai randa išeitį. Vieni įsidarbina Norvegijos laivuose kaip latviai, kiti dirba Norvegijos kompanijų laivuose, kurie plaukioja su ES šalių vėliavomis.

Pats S.Lučka dirba Norvegijos kompanijos „Rederiet Stenersen“ laive „Stenberg“, kuris plaukioja su Gibraltaro vėliava.

Norvegų kompanija registruota Bergene. Ji turi 17 laivų. Tų, kurie plaukioja su Norvegijos vėliava, yra dauguma. Lietuvių savininkai juose neįdarbina, jie dirba kompanijos laivuose su pigiomis vėliavomis.

P.Bekėža akcentavo, kad Latvija ir Lenkija yra pasirašiusios susitarimą su Norvegijos Vyriausybe, jog jūrininkų mokesčiai tų šalių piliečiams bus mokami pagal gyvenamąją vietą. Lietuva ir Estija tokių susitarimų nėra pasirašiusios. Todėl Norvegijos II registre liko dirbti tik 19 jūrininkų iš Lietuvos, kiti pervesti į Norvegijos savininkų patogių vėliavų laivus.

Stumia iš darbo rinkos

Panašios problemos dėl jūrininkų darbo yra ir Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos laivuose. Brangesnius lietuvius jūrininkus iš rinkos stumia pigesni iš Rusijos, Ukrainos. Latviai ir lenkai su jais gali konkuruoti, lietuviams tai daryti vis sunkiau.

Jau daug metų kalbame apie Norvegijoje ir kitose šalyse dirbančių jūrininkų problemas. Lietuvos vyriausybės institucijos turėtų būti lankstesnės – ieškoti kompromisų, kaip spręsti mokestinius klausimus taip, kad jūrininkams būtų palankiau ir kaimyninių šalių atstovai jų nestumtų iš darbo rinkos.

Lygindamas Lietuvą ir Latviją, S.Lučka įžvelgia ir problemą, kad Lietuvoje apie jūrininkų problemas Seime nėra kam kalbėti. Tuo metu Latvijoje, kur sostinė Ryga yra uostamiestis, į jūrininkų reikalus žvelgiama palankiau.

S.Lučka – jaunosios kartos jūrininkas, bene jauniausias Lietuvos jūrų kapitonas, žvelgiant iš šalies nemažai pasiekęs, nes dirba Norvegijos kompanijos išskirtiniame cheminiame tanklaivyje.

Lietuvos jūrų kapitonų klube vyresni kapitonai jam siūlė imtis iniciatyvos ir aktyviau kelti jūrininkų, tarp jų ir dirbančiųjų Norvegijoje problemas, Lietuvos valdžios institucijose. Anot S.Lučkos, nuolat užsienio kompanijose dirbančiam jūrininkui sunku suderinti darbą ir visuomeninę veiklą. Jis mano, kad aktyviau turėtų dirbti Lietuvos jūrininkų interesus ginančios jūrinės organizacijos.

Bet kartais būna ir taip, kad dauguma jūrininkų, kurie kelia problemas, nėra netgi jūrininkų interesus ginančių institucijų nariai. Vienas svarbiausių reikalų turėtų būti jūrininkų būrimasis, bandymas surasti tokį jų interesus atstovaujantį lyderį koks kažkada buvo Seimo narys Vaclovas Stankevičius.