Naujas telefonas – už kelis šimtus, o kartais ir daugiau nei 1000 eurų. Vieni tokias sumas pakloja iškart. Kitiems patogiau mokėti dalimis.
„Ilgus metus pirkdavome išsimokėtinai, patogu išdalinti viską ne vienu kartu, bet dabar susitaupome ir nusiperkame“, – sakė moteris.
„Telefoną perku už pinigus tiesiai, visą sumą. Išsimokėtinai nenorėčiau. Gaunasi, kad perki telefoną, kuris morališkai pasensta“, – kalbėjo vyras.
„Iki šiol buvo išsimokėtinai. Prieš keletą metų man tai tiko“, – teigė kita moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau netrukus telefoną išsimokėtinai įsigyti bus sunkiau. Nuo lapkričio 20-osios keičiasi taisyklės.
„Lietuvos laukia didelis pokytis, turbūt didesnis, nei žiūrovai supranta“, – sakė „Bitė Lietuva“ atstovas Jaunius Špakauskas.
Briuselis nusprendė, kad telefono pirkimas išsimokėtinai irgi yra vartojimo kreditas.
„Tarp mūsų ir pirkėjo atsiranda bankas“, – aiškino „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.
Iki šiol operatoriai patys tikrino, ar klientas laiku apmoka sąskaitas. Dabar tikrinimas bus gerokai išsamesnis.
„Bus patikrinamos žmogaus pajamos, kokių įsipareigojimų turi, kokią dalį nuo jo pajamų sudaro įsipareigojimai“, – teigė „Tele2“ atstovė Asta Buitkutė.
Tai reiškia, kad tam, kas jau moka būsto paskolą, dar automobilio lizingą ir turi skolų, naujas telefonas gali likti gulėti vitrinoje.
„Dalis žmonių mėgstamo įrenginio, ypač flagmano – brangiausio, įsigyti nebepajėgs“, – tikino J. Špakauskas.
„Jei žmogus perka už 1000, kad nebūtų taip, kad paskui prisiperka telefonų ir negali atiduoti“, – sakė praeivis.
„Visas gyvenimas, visos investicijos telefone. Pamesti šiais laikais telefoną tikrai baisu, įsigyti telefoną kiekvienas turi turėti teisę“, – kalbėjo vyras.
Ir išties be telefono šiais laikais niekur. Tad europinėje direktyvoje yra išimtis. Paprastai paskolų įmokoms žmogus gali skirti iki 40 procentų pajamų. Tačiau telefonams leista iki 60 procentų.
„Jūs galite įsigyti priemonę, kuri per mėnesį teoriškai galėtų kainuoti iki 600 eurų“, – aiškino „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas.
Tačiau operatoriai pripažįsta – vis tiek laukia nemenkas išbandymas.
„7 iš 10 šiuo metu perka išsimokėtinai, tai net ir nedidelis sumažėjimas būtų jautrus“, – teigė J. Špakauskas.
Galimybė pirkti dalimis niekur nedings. Tik ar telefonai dėl naujų taisyklių nepabrangs? Ar neatsiras papildomų mokesčių, didesnių palūkanų?
„Dėl šitos tvarkos įrenginiai nebrangs, pats pirkimas dalimis bus be pabrangimo“, – tikino A. Buitkutė.
Žada, kad ir eilėse stovėti nereikės. Patikra užtruks, bet ne valandomis.
„Jūs ateinate prie konsultanto, norite telefono ir procedūra čia ir dabar – 5 minutės, kiek užtrunka suvesti duomenis ir gauti atsakymą“, – aiškino A. Stasiulaitis.
O jei bankas pasakys naujam telefonui pinigų neskolinti, operatoriai apsukrūs – ras, kaip parduoti.
„Pasirinkimai bus du – rinktis pigesnį arba įrenginio nepirkti, nuomotis“, – sakė J. Špakauskas.
Briuselis tikisi, kad griežtesnė tvarka apsaugos žmones nuo skolų. O čia lietuviai – ypatingi. Apetitas skolintis auga, bet pradelstų skolų mažėja.
„Infliacijos poveikis labai didelis, bet kol darbo užmokesčio augimas aplenkia žmonių sąnaudas, mes turime teigiamą situaciją, kai išsimoka“, – komentavo S. Žilinskas.
Per pusmetį vartojimo paskolų suma Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu – iki 2 milijardų 400 milijonų eurų. Tačiau daugiau nei 90 dienų pradelstų skolų dalis per metus sumažėjo beveik vienu procentiniu punktu.
Naujausi komentarai