- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konkurencijos taryba, atlikusi Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) įgyvendinimo stebėseną, Vyriausybei išsiųstoje pažymoje pasiūlė numatyti didesnes baudas didžiosioms prekybos įmonėms už maisto produktų ir gėrimų tiekėjų atžvilgiu taikomus nesąžiningus veiksmus. Įvertinusi kitų ES šalių praktiką, kur baudos siekia ir iki 10 proc. metinių pajamų, Konkurencijos taryba siūlo įstatyme numatyti griežtesnę finansinę atsakomybę – iki 2 proc. metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Šiuo įstatymu siekiama riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių (MPĮ) rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti jų bei tiekėjų interesų pusiausvyrą. Penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Rimi“ – draudžiama reikalauti, kad tiekėjai mokėtų už sutikimą pradėti prekiauti jų prekėmis, t. y. vadinamųjų „įėjimo“ mokesčių, kad kompensuotų prekybininkų negautą pelną ar atlygintų vykdomo pardavimo skatinimo išlaidas ir kt. Tikėtasi, kad įteisinus draudimus, MPĮ neprimes tiekėjams nesąžiningų tiekimo sąlygų, neteiks nepagrįstų reikalavimų, įpareigojimų, neperkels savo veiklos rizikos tiekėjams.
Siekdama išsiaiškinti, ar toks teisinis reguliavimas yra efektyvus, Konkurencijos taryba nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. vykdė MPĮNVDĮ stebėseną – apklausė rinkos dalyvius: didžiąsias prekybos įmones ir maisto produktų bei gėrimų tiekėjus. Penkiems prekybos tinklams ir 306 tiekėjams buvo išsiųstos anketos su klausimais, ar teisinis reguliavimas yra efektyvus ir užtikrina interesų pusiausvyrą, ar įstatymo Konkurencijos tarybai suteikti įgaliojimai yra pakankami, ar, įsigaliojus įstatymui, pasikeitė konkurencijos sąlygos mažmeninės prekybos rinkoje ir kt.
Dauguma iš 224 atsakymus atsiuntusių tiekėjų akcentavo, kad įstatyme įtvirtintas maksimalus – iki 120 000 eurų – baudos dydis, palyginti su prekybininkų pajamomis, yra pernelyg mažas ir neužtikrina tiekėjų ir MPĮ interesų pusiausvyros. Konkurencijos taryba taip pat pritaria, kad maksimalus baudos dydis nėra atgrasantis, nes siekia 0,007–0,04 proc. didžiųjų prekybos tinklų bendrųjų metinių pajamų. Be to, institucija, vadovaudamasi MPĮNVDĮ nuostatomis ir susiformavusia teismų praktika, negali pažeidėjams paskirti maksimalios sankcijos: 2014–2019 m. atliktų tyrimų bylose įstatymą pažeidusioms prekybos įmonėms buvo skirtos baudos nuo 11 590 Eur iki 73 000 Eur.
Tiekėjai taip pat siūlė įstatymą papildyti nuostata, draudžiančia MPĮ taikyti jiems neproporcingai dideles baudas už mažareikšmius sutarties pažeidimus. Maisto produktų ir gėrimų tiekėjų teigimu, prekybos tinklai baudas dažniausiai taiko dėl nereikšmingo prekių vėlavimo arba dėl neįvykdyto didelio prekių kiekio užsakymo, kurį įgyvendinti neturėjo galimybių. Konkurencijos taryba ketina detaliau įvertinti tiekėjų pateiktą informaciją apie jiems MPĮ taikomas baudas, taip pat išanalizuoti Europos Sąjungos šalių praktiką ir, matydama poreikį, pateiks atitinkamus pasiūlymus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?9
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą1
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...