Didieji centriniai bankai šių metų pradžioje davė aiškų ženklą, kad jie nebeketina didinti palūkanų normos, kol vyraus nežinia dėl tolesnės ekonomikos krypties, o infliacija bus nedidelė. Be to, laikinos paliaubos JAV ir Kinijos prekybos kare, atidėtas „Brexit“ ir nauja Kinijos infrastruktūros programa, kuria siekiama skatinti ekonomiką, nuramino investuotojus – tą aiškiai rodė į naujas aukštumas praėjusią savaitę ūgtelėjusios akcijų indeksų reikšmės. Tačiau prarasti budrumo negalima: pramonininkų nuotaikos euro zonoje vis dar prastėja, o JAV ir Kinijos derybos dėl tarpusavio prekybos sąlygų stringa, todėl investuotojų nuotaikos gali vėl staigiai pasikeisti. Tai atskleidė trečiadienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Padidintos Lietuvos ūkio plėtros prognozės

„Pirmo ketvirčio Lietuvos ekonominiai rodikliai parodė, kad mūsų pramonės įmonės galėjo sėkmingai konkuruoti eksporto rinkose net ir sulėtėjus euro zonos ekonomikai. Be to, Lietuvos ūkio plėtrą skatino ir augusios realiosios gyventojų pajamos, kurias lėmė ne tik didesni įmonių mokami atlyginimai, mokesčių reformos pasekmės, bet ir vos didesnė negu 2 proc. metinė infliacija pirmą ketvirtį. Atsižvelgdami į paskelbtą pirmo ketvirčio BVP rezultatą, padidinome šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 2,9 iki 3,2 procento. Kartu pripažįstame, kad labai sudėtinga įvertinti, kiek ilgai mūsų pramonė bus atspari lėtesniam ekonomikos augimui Vakarų Europoje – kol kas pramonės ir vartotojų lūkesčiai nerodo rimtesnio verslo ar gyventojų nerimo dėl finansinės padėties artimiausiu metu. Tačiau esame linkę konservatyviau vertinti galimus išorės iššūkius ir jų didesnę įtaką mūsų ekonomikos plėtrai, ypač antrą metų pusmetį. Be to, sudėtinga prognozuoti, kokia bus sausų pavasario orų įtaka žemės ūkio derliui. Infliacijos prognozių nekeičiame – manome, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5 procento“, – sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Didesnių bazinių palūkanų normų euro zonos horizonte nesimato

SEB grupės ekonomistai pablogino euro zonos 2019 metų BVP augimo prognozę iki 1,1 proc., tačiau tikisi, kad kitąmet pavyks augti sparčiau – 1,4 procento. Kartu būtina pripažinti, kad, nors toks plėtros tempas yra kuklus, ir tarp šalių, ir tarp ekonomikos sektorių labai skiriasi pokyčių tempai. Pavyzdžiui, paslaugų sektorius euro zonoje laikosi gerai, tačiau pramoninkų nuotaikos yra niūrios. Vokietijoje verslininkų lūkesčiai yra nukritę iki 2011–2012 metų lygio, kai siautėjo euro zonos skolų krizė, bet Ispanijos ekonomika, priešingai, toliau sparčiai auga ir praėjusiais metais buvo pirma euro zonoje pagal užimtų žmonių skaičiaus padidėjimą.

Gyventojų nuotaikos, nors ir kiek suprastėjusios, euro zonoje ir toliau yra tikrai neblogos. Visų pirma, dėl toliau mažėjančio nedarbo ir augančio užimtumo. Antra, nors darbo užmokestis euro zonoje ir didėja ne taip sparčiai, kaip galėtų didėti pagal darbo rinkos padėtį, jis vis tiek auga greičiau ir kitąmet padidės 3 procentais.

Praėjusiais metais euro zonos šalių valdžios sektoriaus biudžeto deficitas buvo 0,5 proc. BVP, arba mažiausias nuo 2000 metų. Tiesa, šį skaičių labai pagerino Vokietija, kuri pasiekė net 1,7 proc. BVP siekiantį valdžios sektoriaus balanso perteklių. Kitos didžiosios euro zonos šalys, tokios kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, tebeturi 2–2,5 proc. BVP siekiantį deficitą. Todėl prireikus didžiausios galimybės skatinti ekonomiką, nenusižengiant Briuselio taisyklėms, tebėra Vokietijos valdžios rankose.

Dėl susilpnėjusio euro zonos ekonomikos augimo ir sumažėjusių infliacijos lūkesčių Europos Centrinis Bankas (ECB) nei šiais, nei kitais metais nesiryš keisti palūkanų normų, jos ir toliau bus neigiamos, juo labiau, kad ir dauguma kitų pasaulio centrinių bankų taip pat tapo gerokai atsargesni. SEB analitikai tikisi, kad šiemet metų viduryje euras dar gali susilpnėti ir iki 1,1 JAV dolerio, tačiau antrą metų pusmetį, jei visgi euro zonos ūkio plėtra stabilizuosis, euras turėtų pradėti stiprėti.

JAV ekonomikos plėtra lėtės

2019 metų pirmą ketvirtį JAV ekonomika dėl vienkartinių veiksnių augo sparčiau, negu tikėtasi, tačiau SEB ekonomistai prognozuoja, kad kitais šių metų ketvirčiais, senkant mokesčių politikos paskatoms, kukliau augant eksportui ir vartojimui, ekonomikos augimas lėtės. Tikimasi, kad JAV ekonomikos augimas susilpnės nuo buvusių 2,9 proc. praėjusiais metais iki 2,3 proc. šiemet ir 1,7 proc. kitąmet.

JAV metinė grynoji infliacija, kurią atidžiai seka Federalinis rezervų bankas (FED), kovą buvo 1,6 proc., arba šiek tiek mažesnė, negu FED tikslas. SEB ekspertai prognozuoja, kad kitąmet grynoji infliacija paspartės iki 1,9 proc., tačiau neperlips 2 proc. ribos, o tai bus vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl FED nekeis bazinės palūkanų normos iki 2020 metų pabaigos. Apskritai, tolesni banko veiksmai dėl palūkanų priklausys nuo to, ar darbo rinka JAV dar stiprės ir ar tai paskatins spartesnį atlyginimų didėjimą. Nors nedarbas istoriškai labai mažas, užimtumo lygis vis dar turi galimybių didėti, o tai padeda pristabdyti algų augimą. JAV infliaciją pristabdo ir gana sparčiai augantis darbo našumas bei sustiprėjęs JAV doleris. Kol kas vartotojai nejaučia didesnių importo muitų tarifų įtakos, bet, jeigu jie dar bus padidinti, o prekių, kurioms taikomi muitai, daugės, infliacija pradėtų didėti sparčiau.

Beje, JAV prezidento administracija veikiausiai padidins muitų tarifus importuojamiems į šalį automobiliams artimiausiomis savaitėmis, tačiau bent laikinai padarys išimtį iš ES įvežamiems automobiliams.