Sunku prognozuoti
Kaip pasakoja Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) vadovė Milda Plepytė-Rainienė, prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, keliautojai keliones planavo nerimastingai, įsivyravo trumpa pauzė: „Tai natūralu. Panašaus pobūdžio situacijų būna, kai įvyksta įvairių negandų, lygiai taip pat buvo, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Keliautojai tokiais atvejais visų pirma stengiasi įsivertinti situaciją.“
Šiuo metu jau įsibėgėjo turizmo vasaros sezonas – pirmieji skrydžiai, pvz., į lietuvių mėgstamą Turkiją jau įvyko kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. „Dabar keliones planuojantys keliautojai užduoda klausimų, kas būtų, jei konfliktai išsiplėstų geografiškai, ar tai galėtų paveikti keliones ir pan. Nepaisant to, matome, kad keliautojai grįžo prie savo įprastinio planavimo – iš tiesų jie įsigyja ne paskutinės minutės kelionių, o tolesniam laikotarpiui“, – sako M. Plepytė-Rainienė.
„Galime pasidžiaugti, kad konfliktas įvyko pačioje žiemos sezono pabaigoje, todėl egzotinės kryptys nelabai nukentėjo, nors ir buvo šioks toks Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) krypties optimizavimas, kai buvo atšaukiamos kelionės, – teigia LTA vadovė. – Dabar, pradėjus vasaros sezoną, jo kryptys yra visiškai kitos. Daug metų lyderiauja Turkija, matome šiokį tokį Graikijos pasirinkimų augimą, bet tikrai negalime sakyti, kad dabar prisibijoma Turkijos ir ją keičia Graikija. Italija, Ispanija, Juodkalnija, Bulgarija taip pat prisideda prie pagrindinių vasaros krypčių planuojant atostogas.“
Šiandien sunku pasakyti, kaip besitęsiantis konfliktas paveiks būsimą žiemos sezoną, kai planuojamos kelionės į tolimesnes, egzotines šalis. Pasak M. Plepytės-Rainienės, viskas priklausys nuo to, kiek ilgai konfliktas truks, kaip jis išsispręs, koks poveikis bus skrydžių bilietų kainoms. „Dabar matome, kad kai kurie tolesni skrydžiai su persėdimu JAE kartais netgi yra pigesni, nei buvo prieš konfliktą. Vis dėlto, jei aviacinių degalų kainos augs ar bus nepastovios, kaip yra šiuo metu, galime daryti prielaidą, kad iš tiesų rudenį mes matysime visiškai kitokias skrydžių bilietų kainas“, – sako ji.
Prioritetas – Europa
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas situaciją mato kiek kitaip. Pasak jo, vasarą skrydžių bilietų kainos, tikėtina, iš tiesų nuo dabartinių per daug nesiskirs, bet dėl karo Irane bus tikrai brangesnės negu praeitais metais. „Jeigu darytume prielaidą apie rudenį, sakyčiau, labiau tikėtina, kad bilietai bus pigesni negu dabar dėl naratyvo, kad konfliktas turės pasibaigti vasarą, nes labai stipriai senka Amerikos naftos rezervai“, – akcentuoja jis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į Lietuvos vartotojų lūkesčius. „Jie krinta gana stipriai, žmonės pradeda nerimauti dėl ekonomikos, finansų perspektyvų, nenori leisti pinigų stambiems pirkiniams ir bijo infliacijos. Tai yra tam tikras signalas, kad dalis žmonių, nepaisant pensijų reformos teigiamos įtakos, atidės tolimas keliones, pvz., Lietuva–Azija, Lietuva–Amerika, galbūt Lietuva–Afrika. Pagrindinis prioritetas, matyt, bus Europos valstybės, kurios yra arti, pvz., Lenkija, nepaisant klimato rizikų, kad vasara ten kartais būna nevasariška“, – prognozuoja A. Izgorodinas.
Anot jo, prioritetas bus tos valstybės, į kurias galima nuskristi pigiau, kadangi skrydžių bilietų kainos nuo šių metų pradžios yra labai stipriai pakilusios. „Netgi tolimesnės ES šalys šiais metais gali būti neprioritetinės Lietuvos keleiviams“, – numato ekonomistas.
„Apskritai, sakyčiau, kad šiemet turizmo sezonas Europai bus prastesnis, bet struktūriškai rinka labai pasikeis. Pietų Europai situacija bus mažiau palanki, tikėtina, kad ji bus palankesnė galbūt Skandinavijai ir mūsų regionui, nes dalis žmonių apskritai neišvažiuos į užsienį, kadangi bijos brangių skrydžių“, – aiškina A. Izgorodinas.
Keliautojai turėtų suprasti, kad kelionių organizatoriai tikrai neprideda degalų mokesčio, kai aviaciniai degalai pabrangsta 5–20 eurų.
Ar pirkti iš anksto?
Kalbėdama apie išankstinį skrydžių bilietų pirkimą, M. Plepytė-Rainienė rekomenduoja palūkėti ir stebėti kainų pokyčius. Vis dėlto, jei planuojamo skrydžio data sutampa su pasaulinėmis šventėmis, pavyzdžiui, Naujaisiais Metais, ji siūlo bilietų įsigyti gerokai iš anksto.
„Kitas dalykas, apie kurį reikėtų pagalvoti planuojant keliones, yra kelionių draudimai. Galbūt tai galėtų būti tam tikra galimybė amortizuoti patiriamas sąnaudas, jei kelionė neįvyktų ar ji būtų atidėta pagal draudimo sąlygas“, – pabrėžia LTA vadovė.
„Kalbant apie kelionių paketus, visada siūlome juos įsigyti ir keliones planuoti iš anksto, nes tai yra geriausias būdas sutaupyti. Nors dabar iš anksto įsigytoms kelionėms yra taikomas aviacinių degalų mokestis, tai vis tiek yra žymiai mažesnės pinigų sumos, negu mes išleistume planuodami atostogas einamuoju momentu, – tikina M. Plepytė-Rainienė. – Jeigu planuojame paskutinės minutės keliones ir turime galimybę išvykti, pvz., po kelių dienų, žinoma, kartais galima rizikuoti ir iš tiesų labai palankiomis kainomis įsigyti kelionių paketų.“
Degalų mokestis
Keliautojams nepatogumų kelia dar prieš konfliktą Artimuosiuose Rytuose įsigytiems kelionių paketams šiandien taikomas degalų mokestis. Jį įvedė visi Lietuvoje veiklą vykdantys kelionių organizatoriai. M. Plepytės-Rainienės teigimu, mokestis skirtas kelionių organizatorių patiriamoms išlaidoms amortizuoti, išaugus būtent aviacinių degalų sąnaudoms. Kaip aiškina LTA vadovė, nors toks mokestis ir nepadengia visos kelionių organizatoriams atsiradusios naštos, jis bent jau šiek tiek sumažina patiriamus nuostolius.
„Kelionių atstumai yra skirtingi, todėl ir mokesčio suma gali skirtis, – pabrėžia ji. – Aviacinių degalų kainos lygis yra stebimas, matuojamas, vertinamas vidurkis ir tuomet apskaičiuojama degalų mokesčio suma. Šis mokestis keliautojams perskaičiuojamas kas mėnesį. Pvz., keliautojams, kurie keliaus birželio antroje pusėje ar liepą, jau bus perskaičiuojamas degalų mokestis, kuris gali skirtis nuo šiandienio.“
„Keliautojai turėtų suprasti, kad kelionių organizatoriai tikrai neprideda degalų mokesčio, kai aviaciniai degalai pabrangsta 5–20 eurų. Kalbame apie situacijas, kai yra drastiškas ir žymus pabrangimas, kuris kai kuriais atvejais yra matuojamas kartais. Tik tokioje situacijoje kelionių organizatorius turi teisę įvesti degalų mokestį“, – akcentuoja M. Plepytė-Rainienė.
Jei šis mokestis neviršija 8 proc. keliautojo įsigytos sutarties vertės, kelionių organizatorius turi teisę šį mokestį įvesti vienašališkai. „Jei mokestis didesnis, kelionių organizatorius kreipiasi į keliautoją, kuris arba sutinka, arba nesutinka mokėti degalų mokestį ir tada ieškoma alternatyvų, galbūt nutraukti kelionės sutartį, galbūt pakeisti kryptį ir pan.“, – aiškina LTA vadovė.
„Situacija nedžiugina, kai kelionės organizatoriams reikia kreiptis dėl tokio mokesčio į keliautojus, tačiau šiuo atveju tai padeda užtikrinti kelionių organizatorių veiklos tęstinumą, nes jų sąnaudų eilutė išaugo žymiai“, – tvirtina ji.
Atvejų, kai žmonės nesutinka mokėti didesnę nei 8 proc. kelionės vertės sumą ir pasirenka nutraukti sutartį, yra nedaug, nes tai nepatogumų sukelianti procedūra, kadangi žmonės pasiima atostogas ir atlieka daug išankstinių su jomis susijusių veiksmų. „Kadangi dažnu atveju degalų mokestis įvedamas iš anksto suplanuotoms kelionėms, kai organizatoriai negalėjo numatyti dabartinių aplinkybių, dabar nutraukti tokią kelionės sutartį ir bandyti rinktis kelionę iš naujo gali būti gerokai nuostolingiau, nes kainodara yra pasikeitusi“, – atkreipia dėmesį M. Plepytė-Rainienė.
Kelionės šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pabrango 5–10 proc. Yra daug dedamųjų, kurios tai lemia, ne tik krypčių pasirinkimai. „Vidutinė kelionės paketo kaina šiuo metu siekia iki 1 000 eurų. Pasikeitė keliautojo poreikiai: pastebime, kad norima išvykti ilgesnės trukmės atostogų, apsistoti aukštesnės kategorijos viešbučiuose, taip pat įsigyjama papildomų paslaugų, pavyzdžiui, pervežimas, ekskursijos. Natūralu, kad tai išaugina kelionės kainą“, – sako LTA atstovė.
Tikimybė – 5 proc.
Prieš dvi savaites Europos Komisija ramino, kad artimiausiu metu Europa nepatirs aviacinių degalų trūkumo. „Norime tikėti, kad taip ir bus, – viliasi ir M. Plepytė-Rainienė. – Lietuvoje aviacinių degalų trūkumo nepastebime. Dalį aviacinių degalų orlaiviai įsipila prieš grįždami į Lietuvą iš įvairių šalių, todėl, vertinant visą situaciją, laukia įtemptas laikotarpis ir turėtume būti paruošę planus A ir B.“
„Kalbant apie reguliariuosius skrydžius, taip pat buvo skelbta informacija, kad oro linijų bendrovė „Lufthansa“ optimizuoja skrydžius, taip siekdama sutaupyti iki 40 tūkst. t aviacinių degalų, tad iš tiesų laikotarpis yra įtemptas. Norėtųsi tikėti, kad artimiausiu metu situacija bus stabili“, – sako ji.
A. Izgorodinas mano, kad degalų trūkumo tikimybė siekia vos apie 5 proc. ir tai diktuoja pati rinka. „Šiuo metu daug europinių degalų gamintojų fokusuojasi į dyzelinių ir aviacinių degalų gamybą, nes tai yra labai pelninga, kadangi šių degalų Europoje trūksta. Todėl tikimybė, kad tų degalų realiai pritrūks, yra nedidelė. Veikiau gali būti, kad prasidės problemos dėl benzino, nes rinka visada gamina tai, kas pelningiausia, – aiškina ekonomistas. – Nors aviacinių degalų trūkumo, manau, nebus, kaina vis dėlto bus aukštesnė nei praėjusiais metais. Nerimas, kad į kai kurias šalis nenuskrisime, nes trūks degalų, yra nepagrįstas.“
„Jeigu Europoje trūktų benzino, atitinkamai vietoj dyzelino ir aviacinių degalų prasidėtų benzino gamyba ir tada jau tikrai kiltų rizika, nes degalų gamintojai visada gamina tai, kas yra pelningiausia. Šiandien energetikos įmonių akcijos yra labai pakilusios ne dėl to, kad nafta labai pabrango, o dėl to, kad produkcijos pritrūksta ir ji yra labai pelninga“, – aiškina ekonomistas.
Labiau tikėtina, kad bilietai bus pigesni negu dabar dėl naratyvo, kad konfliktas turės pasibaigti vasarą, nes labai stipriai senka Amerikos naftos rezervai.
Galimybė Lietuvai
Žvelgdamas į vasaros turizmo sezoną Lietuvoje, A. Izgorodinas neprognozuoja labai didelių pokyčių. Tačiau gali būti, kad skandinavai ar vokiečiai bus labiau linkę keliauti į Lietuvą, nes jiems tai yra artima kryptis. „Vis dėlto nemanau, kad mes labai pajausime augimą: užsienio turistų srautas išliks panašus, nes pas mus turizmo paslaugų kainos yra ganėtinai aukštos“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.
Jis taip pat mano, kad dalis lietuvių apskritai nekeliaus, dalis rinksis Europos šalis ir atsisakys tolimųjų kelionių. „Dalis vasarą praleis Lietuvoje ir nebūtinai pajūryje, galbūt važiuos į Druskininkus, Birštoną pataisyti sveikatos. Tai labai tikėtina“, – teigia A. Izgorodinas.
Pasak M. Plepytės-Rainienės, vietinis turizmas Lietuvoje stabiliai auga jau keletą metų, todėl būtų puiku išlaikyti šią tendenciją ir šiemet. Kalbėdama apie atvykstamąjį turizmą, ji akcentuoja, kad keliautojų srautai tendencingai grįžta į Lietuvą. „Būtent užsienio svečiai yra ekonomiškai gerokai naudingesni, nes jie mūsų valstybėje išleidžia bene tris kartus daugiau pinigų nei vietinis keliautojas“, – teigia LTA vadovė.
Ji tikisi, kad dabartinėmis aplinkybėmis Europos keliautojai rinksis keliones Europoje ir galbūt šiemet dar labiau įsigalės vadinamosios šaltostogos, kai atostogos planuojamos būtent į Šiaurės Europos valstybes: „Galbūt prie jų galėtume prijungti ir Baltijos šalis, kurių klimatas nėra toks karštas, pas mus nebūna tiek daug karščio bangų, kiek Pietų Europos valstybėse.“
„Praėjusiais metais labai ryškiai matėme, kaip stipriai išaugo keliautojų srautai į Skandinavijos valstybes būtent per šaltostogų prizmę, – sako M. Plepytė-Rainienė. – Lietuvai, kaip turistinei krypčiai, nereikėtų pamesti šios augančios tendencijos ir galbūt spėsime įšokti į tą traukinį.“
Sveikatinimo poilsio šuolis
Devynias asociacijas vienijančių Turizmo rūmų prezidentė Lina Nosevič pastebi išaugusį lietuvių, ypač šeimų, susidomėjimą sveikatinimo poilsiu kurortuose ir kaimo turizmo sodybose bei Lietuvos miestų lankomumo augimą.
Pasak jos, kurortuose, ypač Palangoje, pastebima gerokai daugiau rezervacijų, palyginti su ankstesniais metais.
„Birštonas ir Druskininkai kviečia ir vilioja turistus nuostabiomis miesto šventėmis: štai Birštonas kviečia atvykti jau birželio 12–14 d.“, – primena L. Nosevič.
„Lietuvos keliautojų poreikiai auga ir norisi pakeisti aplinką – pamatyti kitas kultūras, paragauti kitokio maisto ir tiesiog fiziškai nutolti nuo kasdienės aplinkos. Tie, kuriems svarbu saulėtas dangus ir šilta jūra, ir toliau rinksis Pietų Europos ar kitas šalis dėl garantuotos šilumos ir ilgo vasaros sezono, nepaisant kintančios geopolitinės ar ekonominės situacijos“, – neabejoja Turizmo rūmų prezidentė.
Vis dėlto kurortuose veikiančių įstaigų atstovai teigia pastebintys išaugusį išankstinių pardavimų, leidžiančių užsitikrinti geriausią kainą ir suteikiančių plačiausią pasirinkimą, mastą. „Jau atliktoms išankstinėms rezervacijoms kainos nekeičiamos – galioja tos, kurios buvo patvirtintos rezervavimo metu. Taip pat kol kas nepastebima ir kainų augimo šalies sveikatinimo įstaigose, kitose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose kurortuose, sodybose“, – tikina L. Nosevič.
„Ieškantiems naujų vietų ir įspūdžių Lietuvoje ir galvojantiems apie kelionės biudžetą, rekomenduojame šiemet aplankyti Lietuvos kultūros sostinę Kėdainius, liepos 3–6 d. siūlome aplankyti Lietuvos pilis ir dvarus, dalyvauti Baltijos dvarų festivalyje. Turistų laukia susitikimai, pasikalbėjimai su dvaro puoselėtojais, vakarojimas, skambant klasikinės muzikos garsams, žygiai ir kitos veiklos įvairiuose Lietuvos dvaruose“, – pasakoja ji.
Esantiems pajūryje L. Nosevič taip pat rekomenduoja apsilankyti atnaujintame Klaipėdos pilies muziejuje ir išmėginti atnaujintą dviračių taką Kuršių nerijoje.
(be temos)