Vyravo klaidinga nuomonė
Ūkininką Adomą Ryliškį galima pelnytai vadinti vienu didžiausių agrastų auginimo specialistų Lietuvoje. Ūkininko sode dera ne viena dešimtis agrastų veislių ir apie visas jis gali papasakoti po atskirą istoriją – apie veislės kilmę, naudą, auginimo sąlygas.
A. Ryliškio nuomone, agrastų populiarumui koją pakišo daug metų šias uogas kankinusi miltligė. Iki dabar vyrauja nuomonė, kad ji agrastus aptraukia valktimi ir jų negalima valgyti. „Tačiau tai nevisiškai tiesa, nes yra ir jau prieš 20–30 metų buvo labai daug veislių, kurios yra atsparios valkčiai, – sako ūkininkas. – Tačiau dar 2004-aisiais agrastų auginimo tendencijos ėmė keistis. Vaiskrūmių į Lietuvą įvežėjai Lenkijoje pirko pačius pigiausius sodinukus, kurie dėl to ir buvo pigūs, kad veislės neatsparios valkčiai, nederlingos, lepios. Lenkai urmu parduodavo pigiai, nes norėjo, kad tuos sodinukus greičiau kas nors nupirktų ir išsivežtų, nes utilizavimas būtų kainavęs brangiau.“
Tad visi tuo metu prisipirkę sodinukų buvo nusivylę, nes pas visus sodininkus agrastai sirgo arba prastai augo ir buvo tiesiog neskanūs. Taip ir susiformavo nuomonė, kad užsiauginti sveikų ir skanių agrastų tiesiog neįmanoma, nors daug kas prisimena laikus, kai Lietuvoje šios uogos puikiai augdavo ir nesirgdavo.
„Dabar irgi būtų galima atsivežti vaiskrūmių iš Lenkijos, tačiau ten gana mažas veislių pasirinkimas, – aiškina A. Ryliškis. – Jie augina kelias derlingiausias veisles, tokias, kurios naudingiausios jų pramonei, kurių didžiausias poreikis. Tai daugiausia žalios spalvos agrastai, o desertinių veislių jie turi mažai ir šių veislių sodinukai yra brangūs.“
Jautresni piktžolėms
A. Ryliškis nurodo dar vieną priežastį, dėl ko vengiama auginti agrastus. „Jie jautresni nei kiti vaiskrūmiai piktžolėms, pavyzdžiui, juodieji ar raudonieji serbentai, – sako pašnekovas. – Jeigu agrastas apželia piktžolėmis, nustoja augti, šaknys toliau nesivysto. Be to, svarbus dirvožemis, tinka priesmėlis ir labai lengvas priemolis, o sunkesnėje molingoje žemėje jis sunyksta. Kartais patari žmogui, kad nesodintų į molį, būna, kad nepaklauso ir po kelerių metų augalas nunyksta, nes pasodina molyje.“
Pasak agrastų augintojo, pasodinus sodinuką labai molingoje dirvoje, žemę aplink krūmelį reikia bent jau pafrezuoti, supurenti paviršių dėl aeracijos ir kad labiau išsilaikytų drėgmė. Sodinant bet kokius kultūrinius augalus reikia laikytis jų sodinimo rekomendacijų, o žmonės kartais pasodina ir palieka savieigai.
Jeigu agrastas apželia piktžolėmis, nustoja augti, šaknys toliau nesivysto. Be to, svarbus dirvožemis, tinka priesmėlis ir labai lengvas priemolis, o sunkesnėje molingoje žemėje jis sunyksta.
Kaip pasodinti?
Šiaurės vynuogėmis vadinami agrastai yra labai naudingi mūsų organizmui, todėl kiekviena šeima galėtų pasisodinti sodelyje vieną kitą krūmą.
A. Ryliškis sako, kad net ir prastą žemę galima lengvai pagerinti, juolab kad sodinama bus nedaug, tik savo šeimos reikmėms. Tiesiog sodinimo vietoje reikėtų perkasti molį, sumaišius su durpėmis, juodžemiu, tada agrastai tikrai augs.
Agrastams sodinti nereikia kasti labai gilios duobės – jų šaknys siekia tik 30–40 cm. Sodinti reikėtų maždaug 1 m atstumu vieną nuo kito, jeigu yra vietos, galima ir kiek didesniu atstumu. Viskas priklauso ir nuo veislės, kai kurių augumas siekia 80 cm aukščio ir 70 cm pločio, o kai kurių – net 150 cm aukščio ir tiek pat pločio.
Šeimos reikmėms dažnai auginami desertinių veislių agrastai, bet, pasak A. Ryliškio, žmonės kartais kaip tik nori rūgštesnių, nes augina kitokių saldžių uogų. Tada renkasi rūgštesnių veislių agrastus, raudonuosius serbentus.
Agrasto sodinuką pavasarį ar vasaros pradžioje iš vazono pasodinus į gruntą, gausiai palaisčius, po kelių dienų reikėtų bent saujelės trąšų, kad jis lengviau įsitvirtintų dirvoje. Tręšti reikėtų kasmet, nors agrastas nėra įnoringas augalas, bet kasmetis, nors ir minimalus, tręšimas užtikrins kasmetį derlių ir krūmo ilgaamžiškumą (agrasto krūmas gali augti ir derėti iki 30 metų).
Jeigu augalas sveikas, profilaktiškai jo nereikia purkšti nuo kenkėjų, ligų. Genėti agrastą reikia retai, rečiau nei, pavyzdžiui, juodąjį serbentą. Tad svarbiausia – pasirinkti skoniui priimtiną veislę, parinkti tinkamą dirvą, palaikyti drėgmę, nepatingėti paravėti aplink krūmelį ir turėsite nuostabių šiaurės vynuogėmis vadinamų sveikatai palankių uogų.
Agrastai – ypatingos uogos
Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo. Šios uogos yra puikus antioksidantų ir polifenolių šaltinis. Jose gausu flavonolių, siejamų su širdies sveikata, jos gali turėti insultą mažinantį, su vėžiu kovojantį ir antivirusinį poveikį. Taip pat yra antocianinų. Šie junginiai – tai spalvoti augalų pigmenta
Naujausi komentarai