- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teismas patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimo pagrįstumą, kai ji apmokestino gyventojos gautas per 6,7 mln. eurų pajamas ir nurodė sumokėti apie 682 tūkst. eurų dydžio gyventojų pajamų mokesčio (GPM), GPM delspinigių ir baudos sumą.
Nuslėptos milijoninės pajamos išaiškėjo VMI įvertinus gyventojos pirkimo-pardavimo sandorį, kai sutuoktiniams pardavus pastatų kompleksą buvo melagingai deklaruota keturiskart didesnė turto pardavimo pajamų suma, skelbiama VMI pranešime.
Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo metu nustatė, kad sutuoktiniai už nepagrįstai aukštą kainą pardavė 8 pastatus ir inžinerinį įrenginį įmonei, kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo vienas iš sutuoktinių. Šis nekilnojamasis turtas, įvertintas apie 2 mln. eurų, buvo parduotas už 8,7 mln. eurų, keliskart brangiau nei reali rinkos kaina. VMI vertinimu, iškreipiant sandorio aplinkybes buvo siekiama mokestinės naudos, t. y., įforminti neapmokestinamųjų GPM lėšų išmokėjimą ir įteisinti gautas pajamas. Atsižvelgdama į faktinę situaciją ir tikruosius ketinimus bei vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 str. VMI apskaičiavo mokėtiną GPM.
„Šiuo pirkimo-pardavimo sandoriu, kai turtas buvo parduotas už nepagrįstai pakeltą kainą, buvo siekiama įteisinti su turto pardavimu nesusijusias pajamas bei išvengti pajamų mokesčio. Šias pajamas VMI apmokestino 15 proc. GPM tarifu ir gyventojai nurodė sumokėti apie 505 tūkst. eurų GPM, apie 127 tūkst. delspinigių ir apie 50 tūkst. eurų baudą“, – pranešime sprendimą komentuoja VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Jos teigimu, tais atvejais, kai nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl sandorio, VMI turi teisę taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir mokestį apskaičiuoti asmeniui, gavusiam mokestinę naudą.
Šis sprendimas buvo ne kartą skųstas, jį nagrinėjo ir Mokestinių ginčų komisija (MGK), bet kiekvienu atveju skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Eilinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad aplinkybę, jog parduodant objektus buvo iškreipta tikroji sandorio vertė ir siekta išvengti mokesčių. Be to, jis buvo ekonomiškai nenaudingas tuo metu finansinių sunkumų turėjusiai bendrovei, kuri įsigytus pastatus palankiomis sąlygomis savo veikloje naudojo ir iki sandorio sudarymo.
Su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutikusi gyventoja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), kuris neskundžiama nutartimi jos skundą atmetė bei paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja piktnaudžiavo savo mokestinėmis teisėmis ir siekė mokestinės naudos, o mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, teisingai ir pagrįstai atkūrė iškreiptas turto pardavimo aplinkybes, gautas pajamas priskyrė apmokestinamoms pajamoms ir naudą gavusiam asmeniui apskaičiavo GPM bei susijusias sumas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...