- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Parlamentas (EP) nusprendė: nuo 2026-ųjų visiems palaipsniui – tiek verslui, tiek gyventojams – teks mokėti vadinamą „nuodėmės mokestį“. T. y. susimokėti papildomai už viską, kam gaminant naudojamas iškastinis kuras. Todėl praktiškai gali brangti visos prekės. Apie vadinamąjį „nuodėmės mokestį“, LNK žurnalistas kalbėjosi su EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nare Aušra Maldeikiene.
– Paaiškinkite, koks tai mokestis ir kaip jis gali atpirkti mūsų nuodėmes?
– Na, apie tą „nuodėmės mokestį“ pirmą kartą išgirdau Lietuvoje. Europos Parlamente tokios nesąmonės niekas nesakė. Nežinau, ką norėjo pranešti šios frazės autorius. Iš tiesų mokestis veikia nuo 2005 metų ir vadinasi emisijos taršos leidimai. 2005-aisiais, kai tapo aišku, kad reikia kažkaip kovoti su klimato kaita. Tad čia – nieko naujo. Šiame įstatyme yra kita naujovė. Iki tol įmonėms buvo suteikiami taršos leidimai, kiek taršos gali išmesti. Jei išmesdavo daugiau, jie galėdavo biržoje pirkti papildomus leidimus, bet jei sutaupo, – juos parduoti, tokiu būdu išlošdami – turėti papildomų pajamų. Iki 2012-ųjų tie leidimai apskritai būdavo nemokami. Gaila, kad 2020 metų Audito komiteto tyrimas rodo, kad 90 proc. tų nemokamų leidimų buvo suteikta tiems, kurie padaro 90 proc. taršos. Šis mechanizmas tarsi leisdavo ir teršti. Dabar atsirado dalykas, apie kurį kalba visas pasaulis, – pirmą kartą įjungtas naujas – pasienio taršos – mechanizmas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką tai reiškia?
– Europos Sąjunga (ES) turi labai aukštus aplinkosaugos standartus. O tai reiškia, kad mūsų pramonei tai yra papildomas smūgis, nes, palyginus su kitais, ji – ne tokia konkurencinga. Prekės – automatiškai brangesnės. Natūraliai iškyla du dalykai. Pirma yra tai, kad mes importuojame prekes iš tų šalių, kurios neturi tokių aukštų aplinkosaugos standartų. Tokių, kaip Kinija ar Indija. Taigi jau turime taršą. Antras dalykas, mūsų pramonė išsikelia į tas šalis. Ir pirmą kartą sugalvotas naujas pasienio emisijos mechanizmas, dar vadinamas CO2 importo mokestis. Jeigu trečiosios šalys nesilaiko tų ES aplinkosaugos standartų, įveždamos, t. y. importuodamos savo prekes į Europą, privalės mokėti mokestį, kuris gali būti ir labai didelis. Ką mes turime? Iš vienos pusės pasipildo ES biudžetas. Taigi mes turime lėšų verslui ir namų ūkiams, nes tie pinigai skirti socialinio perėjimo, arba pertvarkos fondui. Kažkas čia pavadino „nuodėmės mokesčiu“, bet tai yra tiesiog taršos mokestis. Neteršk ir nereikės jo mokėti.
Pirmas klausimas, kurį mes turime sau užduoti, – ar yra ta klimato kaita ir ar reikia su ja kovoti. Jei kam nors atrodo, kad nereikia, tada tai – ne tik „nuodėmės“, bet ir kvailystės mokestis.
– Tai kol kas tas mokestis guls ne ant gyventojų pečių, o ant verslo?
– Tai jis ir gulėjo ant verslo. Ne tik gulėjo, verslas galėjo iš jo ir išlošti, kaip minėjau. Jeigu įmonė nėra tarši, ji gali kažkam parduoti savo taršos leidimus.
– Kas nutiks su tokiomis didelėmis įmonėmis, kaip „Achema“, „Orlen Lietuva“ ar „Akmenės cementas“?
– Mano supratimu, jie kaip tik turėtų išlošti, todėl kad iš trečių šalių pigių trąšų atvežti neišeis. Teks primokėti iki tų standartų, kurie iškelti tam pačiam azotui. Ir jeigu mes kalbėtume apie tą dokumentą, tai 75 proc. pinigų eis į tą socialinį pertvarkos fondą. Kitas dalykas, tokias diskusijas reikia pradėti ne nuo vargstančio verslo, apie kurį Lietuvoje visi kalba, kaip apie demencija sergančią bobutę. Tie, kurie mato galimybes, tie ir laimės.
– Ar neatsitiks taip, kad tos trečiosios Azijos šalys, taip pat JAV ar ta pati Rusija pasinaudos šia situacija? Kas patikrins, kaip, tarkim, kinai laikosi tos tvarkos, ar atitinka tuos ES aplinkosaugos reikalavimus?
– Nuoširdžiai pasakysiu, čia tas atvejis, kai tikrai nežinau. Bet daug rimtesnė problema, apie kurią buvo daug diskutuojama, tai – mūsų santykiai su JAV, kurie mums dėl daugelio dalykų yra labai svarbūs. Amerika kol kas ganėtinai griežtai kalba apie tą importo mokestį, nes didele dalimi tai susieta su plienu. Va čia yra įtampos židinys. Bet vėlgi, pirmas klausimas, kurį mes turime sau užduoti, – ar yra ta klimato kaita ir ar reikia su ja kovoti. Jei kam nors atrodo, kad nereikia, tada tai – ne tik „nuodėmės“, bet ir kvailystės mokestis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo jau pakalbėti apie žiemos šventes: sufleruoja, kokios dovanos bus laukiamiausios
Anot renginių organizatorių, ekonomikos recesija, klimato atšilimas, karas Ukrainoje bei pasaulį siaubiančios stichijos turi įtakos, kaip šiemet sutiksime žiemos šventes. Naujausios tendencijos rodo, kokia spalva šiemet dominu...
-
Atskleidė, kuriuose miškuose pilna grybų, bet jų niekas nerenka12
Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra su...
-
Kišenių tuštinimo sezonas – jau ant nosies: kiek mokėsime už šildymą?9
Artėjantis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs, tačiau priklausomai nuo to, kur gyvenate, kainos gali skirti net keliais kartais. Kiek reikės mokėti už šildymą ir kurie miestai mokės daugiau ar mažiau? Plačiau – LNK reporta...
-
Anykščių rajone bus švenčiamas 124-asis siauruko gimtadienis
Anykščių rajone, Surdegyje, šeštadienį rengiama 124-oji siaurojo geležinkelio gimtadienio šventė. ...
-
Kailinių žvėrelių augintojai prašys prezidento vetuoti verslą draudžiančias pataisas7
Seimui šią savaitę uždraudus kailinių žvėrelių fermas nuo 2027 metų, šių gyvūnų augintojai žada prašyti prezidento Gitano Nausėdos pataisas vetuoti. ...
-
M. Sinkevičius: Lietuvai reikia galvoti, kaip gyvens „užsukus europinių pinigų kranelį“8
Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadov...
-
Ekonomistai: šalies pramonė rodo stabilumo ženklus, prognozės atsargios
Lietuvos pramonės gamyba, įskaitant medienos, baldų bei chemijos įmonių, rugpjūtį rodė stabilumą, nors buvo mažesnė nei pernai, tačiau kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, metalo apdirbimas, viršijo lūkesčius, sako ekonomistai. Visgi realaus ...
-
LEA vadovės prognozės optimistiškos: šildymo kainos šią žiemą turėtų būti penktadaliu mažesnės1
Artėjantis šildymo sezonas šalies gyventojams turėtų būti apie 20 proc. pigesnis nei praėjęs, sako laikinoji Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė. ...
-
Užbaigtas šimtmetį neregėtas ir laivybai Nemune svarbus projektas14
Įmonė „Tilsta“ neseniai užbaigė unikalų ir istorinį projektą – visame vandens kelyje nuo Kauno iki upės žiočių įrengė 553 bunas, kurios ilgam užtikrins palankias laivybai sąlygas. ...
-
Vilniuje – Lietuvos ir Belgijos energetikos ministrų susitikimas
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitinka su Vilniuje viešinčia Belgijos kolege Tinne Van der Straeten (Tine Van der Straten). ...