Naujoji viaduko utopija

Architektas Saulius Manomaitis būsimąjį viaduką vadina unikaliu. “Vakarų silueto” projektas – paprastas ir tobulas. “Vakarų siluetai” skaitmeninis piešinys.

Naujo tilto per geležinkelį projektas parengtas ir suderintas dar 2004 metų pradžioje, tačiau, vis dar neaišku kada pėstiesiems nebereikės kabarotis nuo neatmenamų laikų stovinčiu avarinės būklės griozdu. Nors ir buvo tikėtasi, šiemet lėšų jo statybai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauta nebuvo.

Paraiškas per šešis milijonus litų kainuosiančio projekto įgyvendinimui Klaipėdos savivaldybės Verslo ir investicijų plėtros skyriaus specialistai AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymu padavė vasarą. Tačiau Susisiekimo ministerija šiemet nusprendė finansuoti kitą Klaipėdoje rengtą projektą – J. Janonio bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių rekonstrukciją.

Unikalus viadukas

Būsimąjį 240 metrų ilgio tiltą pėstiesiems per geležinkelį projektavo „Vakarų silueto“ architektai. Bendrovės vadovas architektas Saulius Manomaitis, pristatydamas projektą, be kita ko pastebėjo, jog tiltai būna tik per upes. O per transporto mazgus permestus net ir pėstiesiems skirtus tiltus dera vadinti viadukais. Beje, teigiama, jog šį viaduką galima vadinti unikaliu, nes jam analogų nesą ne tik Lietuvoje.

Naujasis viadukas pradės kilti Šaulių gatvėje ties viešbučiu „Promenada“ ir nusileis Kretingos gatvėje netoli autobusų stotelės. Tam, kad juo būtų patogu ir nesunku eiti ne tik pėstiesiems, bet ir važiuoti dviratininkams, į kitą geležinkelio pusę patekti žmonėms su negalia ar vežimėlius stumiančioms mamoms, nuolydis bus 1:12. Vadinasi, paėjėjus 12 metrų, pakylama į 1 metro aukštį.

Jeigu kam kiltų noras pasėdėti ir iš viršaus pasižiūrėti į pravažiuojančius sąstatus, ant viaduko suprojektuoti suoliukai. Tiek Šaulių, tiek Kretingos gatvėse bus įrengtos ir poilsio aikštelės. O skubėsiantiems Priestočio gatve ir nenorėsiantiems eiti iki viaduko pradžios, ties apsaugine tvora bus pastatyti iki viaduko kilsiantys įviji laiptai. Tokie pat bus ir iš Kretingos gatvės pusės.

Pastatytų per metus

Viadukas bus statomas iš klijuotos medienos konstrukcijų, įtampos lynai – plieniniai, o atramos iš gelžbetonio. Numatyta, kad viaduko dangą žiemą šildys po ja eisiantys elektros kabeliai, tad pėstiesiems slidinėti neteks. Tiek viaduko apšvietimui, tiek dangos šildymui elektrą iš savo rezervo tieks „Lietuvos geležinkeliai“. Projekte numatytas statinio eksploatavimo laikas – šimtas metų.

Būsimajam viadukui reikalingas konstrukcijas ketinama gaminti specializuotose gamyklose, paskui montuoti. Sudėtingiausia būsią sumontuoti virš Priestočio gatvės ir geležinkelio bėgių eisiančią konstrukciją.

Architekto S. Manomaičio nuomone, šimtą metų tikrai stovėsiantį viaduką galima pastatyti per metus.

Finansavimo problemos

Miesto meras Rimantas Taraškevičius, paklaustas, kada kasdien per geležinkelį į darbą, mokslus ir atgal į namus pėdinantys klaipėdiečiai galės saugiai ir patogiai keliauti, sakė, jog finansavimą tikimasi gauti šiais metais. ES struktūrinių fondų pinigai buvo dalijami laikantis nuostatos: kiekvienai savivaldybei – vienam projektui įgyvendinti. Viaduko projektas buvęs įvertintas labai gerai, tad finansavimo galima tikėtis.

ES struktūriniai fondai finansuos 75 proc. projekto sąmatinės vertės. Kitus 25 proc. dera kofinansuoti. Anksčiau buvo sakoma, jog tuos trūkstamus pinigus skirs „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ viršininkas Pranas Jokubavičius teigia, jog dėl kofinansavimo sutarta taip: pusę lėšų skirs geležinkelininkai, kitą pusę – miestas.

„Kofinansavimas yra derybų objektas“,- pakomentavo P. Jokubavičiaus žodžius Klaipėdos meras. Tačiau pridūrė, jo paties nuomone, kadangi naujasis inžinerinis statinys priklausys „Lietuvos geležinkeliams“ ir eis per jų infrastruktūros objektus, tai lėšas turėtų skirti patys šeimininkai. Juolab kad būtent jie privalo rūpintis per jų objektą keliaujančių žmonių saugumu.