- Gabrielė Grigošaitytė/lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesnę elektros energijos kainą, nors visuomeninio tiekimo kaina yra šiek tiek mažesnė.
Neįgalų sūnų slauganti mama Irina – taupus elektros vartotojas. Sūnaus bute į lizdą įkišto virdulio be reikalo įjungto nelaiko.
„Jei išvykstame gydytis, išjungiame net šaldytuvą, skalbimo mašiną ir pranešame „Igničiui“, kad būsime išvykę, tad tą mėnesį neskaičiuoja pajamų“, – pasakojo vilnietė Irina.
Per mėnesį Irinos sūnus elektrai vidutiniškai išleidžia 20–24 eurus. Bendra suma nedidelė, bet iš neįgalaus vyro pašalpos dar reikia mokėti už socialinio būsto nuomą, komunalines, sveikatos priežiūros paslaugas.
„Galėtų atsižvelgti į tokius žmones kaip jis ir sumažinti kainą“, – vylėsi moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Elektra Irinos šeimai gali ir atpigti. Nauja valdžia turi planų vėl leisti rinktis visuomeninį tiekėją, jei rinka negali pasiūlyti geresnės kainos – taip įrašyta koalicijos sutartyje.
Kandidatas į energetikos ministrus skuba tikslinti. Būti visuomeniniame tiekime galėtų ne visi, o tik tokios šeimos kaip Irinos – socialiai pažeidžiamos.
„Klausimas, ar apskritai turėtume turėti pažeidžiamų vartotojų kategoriją, kuriems dar turėtų būti taikoma visuomeninio tiekimo kaina“, – svarstė kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas.
Dabar situacija – iškreipta. Visuomeninę elektrą tiekia vienintelis „Ignitis“ už beveik 20 centų. Bet kaip nepriklausomas tiekėjas tas pats „Ignitis“ jau prašo daugiau – nuo beveik 22 iki 24 centų.
L. Balandžio / BNS nuotr.
Nepriklausomi tiekėjai aiškina, kad jų kaina nesulygsta su visuomenine, nes skaičiuojama skirtingai.
„VERT prognozuojama rinkos kaina, kuri paskui tampa visuomenine kaina, yra optimistiškesnė nei mato nepriklausomi tiekėjai rinkoje“, – aiškino „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
„Jeigu asmuo, suvartojęs per mėnesį 200 khw, pereitų iš nepriklausomo į visuomeninį tiekimą, tai šiai dienai sutaupytų apie 14 proc. savo išlaidų“, – duomenimis dalinosi „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Dabar pigesnę visuomeninę elektrą gauna tik gyventojai, kurie per metus suvartoja mažiausiai iki tūkstančio kilovatvalandžių ir ja naudosis šiek tiek ilgiau nei metus. Tada privalės pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Bet naujas ministras svarsto ir kitą planą.
„Be abejo, galėtų būti atviras klausimas dėl šio termino pratęsimo“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
Neaišku, ar laisvai pereiti prie valstybės reguliuojamos kainos bus leidžiama iš bet kokio tiekėjo. Bet dalis jau pyksta, kad tai – konkurencijos suvaržymas.
„Sukuria visiškai netolygias sąlygas visiems rinkos dalyviams ir galiausiai, ko gero, liktų vienas vienintelis tiekėjas“, – teigė V. Koryzna.
„Dar ankstoka komentuoti, nes nėra aiškūs nei procesai, nei mechanika, nei reguliavimas. Bendrovė šiaip ar taip veikia reguliuojamame sektoriuje, tad kaip bus numatyta, taip savo veiklą ir vykdysime“, – patikino L. Beganskienė.
P. Peleckio / BNS nuotr.
„Ignitis“ turi per 1,3 mln. klientų. Ekspertas mano, kad mažesnės konkurencijos būti jau nebegali. Valdžia ir toliau leidžia kone visus vartotojus susigriebti vienai bendrovei.
„Praktiškai visi vartotojai jau yra tiekėjo klientai ir jei taip atsitiktų, kad taptų visuomeninio tiekėjo klientais, jiems iš esmės niekas nepasikeistų“, – kalbėjo ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
„Aiškiai pasakykime, kad visi mokesčių mokėtojai padės socialiai pažeidžiamai grupei išgyventi“, – sakė „Enefit“ vadovas.
Ž. Vaičiūnas tikina, kad klausimą dėl visuomeninio tiekimo į darbų sąrašą dar turės įtraukti nauja Vyriausybė, o tik tada pasiūlymą bus galima svarstyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvių skolos skaičiuojamos milijardais: gyvena iš „juodų“ pinigų?
Lietuvoje skolų turi apie 8 proc. gyventojų, o iš antstolių išieškoma skolų suma siekia 2 mlrd. eurų, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Skambina pavojaus varpais dėl medaus: mokslas atsilieka2
Lietuviškame meduje vis daugiau aptinkant ūkininkų, ypač rapsų augintojų, naudojamų cheminių preparatų likučių, bitininkai susirūpinę dėl tokios padėties. Ūkininkai sako, kad valstybės institucijos turėtų griežčiau kontroliuoti jų n...
-
Galite prarasti kelis šimtus eurų ir dalį atostogų: ekspertė paaiškino, kada taip gali nutikti
Gruodį – dovana iš darbdavių, tik ne po eglute, o į banko sąskaitą. Dalis lietuvių jau sulaukė 13 atlyginimo ir įvairių premijų. Visgi buhalteriai skaičiuoja, kad ne visiems apsimoka gauti tokią dovaną dar šiais metais. Dėl to...
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu15
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...