Naujasis „Verslios Lietuvos“ vadovas jungtuvių nenori

Vakar žiniasklaidai prisistatęs naujasis VšĮ "Versli Lietuva" vadovas Mantas Nocius sakė nematantis prasmės būtent dabar sujungti dvi įstaigas "Versli Lietuva" bei "Investuok Lietuvoje" ir nemanantis, kad tai galėtų įvykti artimiausiu metu.

Nėra reikalo sujungti

"Vakar dar dirbau "Deloitte", – sakė vos kelias valandas "Verslios Lietuvos" vadovu spėjęs padirbti Mantas Nocius, anksčiau vadovavęs ir "Investuok Lietuvoje". Jis sakė nemanantis naudos dabar sujungti "Verslią Lietuvą" ir "Investuok Lietuvoje". Tokių priemonių, anot jo, būtų imamasi, jei bent vienoje iš dviejų organizacijų būtų "negerų dalykų". Nors tokį sprendimą politikai svarsto, M.Nocius sakė, kad bendraudamas su Vyriausybės ir Ūkio ministerijos atstovais suprato, jog tokio sprendimo šiuo metu priimti neplanuojama. Esą galima rasti ir kitų būdų, kad šios dvi įstaigos dirbtų efektyviau.

"Neatėjau sujungti dviejų organizacijų. Mano asmenine nuomone, to daryti neverta. Žinoma, tai – politikų sprendimas, bet vargu ar dabar sujungimas duotų norimą efektą, nes jis visų pirma kainuoja pinigus ir užtrunka, be to, įneša trukdžių į abiejų organizacijų veiklą", – svarstė M.Nocius.

Jo nuomone, besidubliuojančių funkcijų, dėl kurių taip pat būtų galima sujungti dvi įstaigas, taip pat nėra. Panašios yra nebent buhalterijos, reprezentavimo ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos. M.Nocius patvirtino, kad jungtuvės galėtų neigiamai paveikti derybas su potencialiais užsienio investuotojais, kurie jau kurį laiką bendradarbiauja su "Investuok Lietuvoje". Vis dėlto, jei jungtuvės įvyktų, jos "Verslią Lietuvą" paveiktų mažiau.

Natūralu, kad investuotojams kiltų nerimas. Investiciniai sprendimai priimami ilgai, nes didelės korporacijos yra gana biurokratiškos, kartais sprendimus jose priimti užtrunka gerokai ilgiau nei Lietuvos valstybinėse institucijose. Tačiau nemanau, kad investuotojai nusispjautų ir atsisakytų ateiti į Lietuvą vien todėl, kad susijungtų dvi agentūros. Jie aiškintųsi, kokia yra situacija, kaip toliau vyks derybos ir kas tiesiogiai su jais kalbėsis. Jei jie gautų suprantamus paaiškinimus, problemų nekiltų", – aiškino M.Nocius.

Planuose – regionai ir eksportas

M.Nocius sakė, kad ateina vadovauti "svariai" įstaigai ir priekaištų ankstesniam "Verslios Lietuvos" darbui ar jos vadovui Pauliui Lukauskui neturi. Tiesa, M.Nocius, kaip ir dera naujam vadovui, siūlo dvi naujas veiklos kryptis – skatinti verslą regionuose ir padėti pradedantiesiems verslininkams. Menkų pokyčių, M.Nociaus teigimu, bus nebent atskirose įstaigos vykdomose programose, pavyzdžiui, "Sparnai" (joje šešiolika jaunų specialistų, apmokytų "Verslios Lietuvos", pasikeisdami dirbs eksporto vadybininkais Lietuvos įmonėse).

"Manau, kad P.Lukauskas dirbo gerai, todėl svarbu išsaugoti įstaigos pasiekimus ir darbus tęsti", – sakė jis.

Jis priminė, kad regionų plėtra įtraukta ir į Vyriausybės programą, todėl "Versli Lietuva" galėtų prisidėti rengdama seminarus ir ieškodama partnerių regionuose. Anot M.Nociaus, "Versli Lietuva" teiktų naujas idėjas, kurtų ir sėkmingai panaudotų anksčiau sukurtas priemones, pavyzdžiui, verslo pradžios krepšelius.

"Taip pat svarbu sulaikyti kitus projekto dalyvius nuo nepamatuotų veiksmų, reikia atlikti ekonominius skaičiavimus ir įvertinti, ar priemonės atsipirks", – pabrėžė naujasis "Verslios Lietuvos" vadovas.

Jis sakė, kad regionų verslo plėtrą projekto vykdytojai pradėtų nuo detalios konkretaus regiono demografinių, gyventojų lyties, amžiaus, darbo pasiūlos duomenų analizės. Būtų vertinami ir savivaldybių plėtros planai, kurie, anot M.Nociaus, paprastai būna "diskutuotini". Kol kas neoficialiai kalbama apie Šiaulių situacijos vertinimą. M.Nociaus teigimu, regiono verslo problemas jis aiškinsis ir su Lietuvos pramonininkų organizacijos, ir su kitų verslo asociacijų atstovais, kad sužinotų, ką reikia padaryti, jog, "įdarbinęs 15 žmonių, verslininkas pasiryžtų pasamdyti trisdešimt".

"Aišku, tai gana sunku, Vilniuje mokyti verslininkus daug lengviau. Manau, viena naujo darbo vieta mažame miestelyje kur kas vertingesnė nei Vilniuje, kur darbų ir taip pakanka", – svarstė jis.

Regi egzotiškas rinkas

Kita veiklos sritis, kuriai "Versli Lietuva" ir toliau teiks pirmumą, – eksporto skatinimas. Paklaustas, ar eksportuotojams reikia įvairinti rinkas (kaip buvo patariama po skaudžios pienininkų patirties Rusijoje), M.Nocius sakė, kad negalima verslui pasakyti, kurioje pusėje – Rytuose ar Vakaruose – dirbti. Vis dėlto jis patikino, kad "Versli Lietuva" padės pranešdama apie naujas rinkas, kuriose verslas galėtų dirbti sėkmingai, bet rizikuotų mažiausiai.

"Pavyzdys yra JAV. Žinoma, į šią rinką įžengti neprarastai sunku, tačiau įmanoma. Nišinius produktus gaminantis verslas galėtų jungtis į klasterius ir eksportuoti. Lietuvos sūrininkai ten užima gerą rinkos dalį, tad jų patirtis rodo, kad JAV gali dirbti ir kiti. Pavyzdžiui, medicininio turizmo klasteris galėtų pakovoti dėl rinkos dalies Vokietijoje", – konkurencingų klasterių kūrimosi svarbą akcentavo "Verslios Lietuvos" vadovas.

Kalbėdamas apie eksporto kryptis, jis priminė ir egzotiškas rinkas, pavyzdžiui, Malaizijos, kuri domisi Lietuva kaip kanalu patekti į Europos rinką. Esą su jomis Lietuvos verslui derėtis reikia, svarbu tik nepersistengti ir neeikvoti pernelyg daug pastangų. Anot jo, lietuviškos informacinių technologijų bei telekomunikacijų įmonės sėkmingai dirba ir Turkmėnistane, nors čia reikia suvaldyti nemažą riziką.

"Manau, vienas nemažas projektas, atrodo, pasiseks", – tačiau daugiau detalių apie kompaniją dėl konfidencialumo jis atskleisti negalėjo.

"Korėjiečiai jau daug metų kalba apie galimybes bendradarbiauti su Lietuva, bet jų veiksmai kažkodėl neišsirutulioja. Manau, dialogą palaikyti būtina nededant per daug lėšų – juk delegacijos atvykimas nieko nekainuoja", – sakė jis.