Kol lietuviai kava tiesiog mėgaujasi, už tūkstančių kilometrų Pietų Amerikos ūkininkai skaičiuoja ne gurkšnius, o kainą.
„Ūkininkai labiau susirūpinę, kiek mokėsime už jų kilogramą, o ne tuo, kokia čia rinka ir kam pasirašė“, – sakė „Huracan Coffee“ vadovas Vytautas Kratulis.
Kavą skrudinanti ir pakuojanti įmonė pupeles perka ir Brazilijoje. Jos atkeliauja mažomis partijomis – jūra, o kartais ir lėktuvu. Kavos kelias iki Lietuvos parduotuvių lentynų ilgas, tad verslininkas atviras: iš naujo prekybos susitarimo nauda tik viena – ryšiai.
„Tikėtina, kad atsiras daugiau verslo santykių tarp šalių – tai labai sveikintina, ir matau tik naudą“, – kalbėjo V. Kratulis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Daugiau nei 20 metų trukusios derybos baigėsi parašais – Europos Sąjunga ir keturios Pietų Amerikos šalys: Brazilija, Argentina, Urugvajus ir Paragvajus susitarė palengvinti prekybą.
„Siekiama sumažinti tarifus ir dirbtines kliūtis, kad prekės ir paslaugos galėtų geriau judėti iš Europos į Pietų Amerikos šalis ir atvirkščiai“, – aiškino Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Europos Komisijos skaičiavimu, susitarimas panaikins apie 90 procentų Lietuvai taikomų muitų. Alkoholį, šokoladą, sūrį, vaistus ir elektros įrangą Lietuvos įmonės galės eksportuoti pigiau.
„Paskaičiuota, kad per metus bus sutaupoma apie 7–7,5 mln. eurų, o ilguoju laikotarpiu tai sudarys reikšmingą dalį vien per muitus“, – teigė užsienio reikalų viceministras Taurimas Valys.
Tačiau nemažai prekių Lietuva ir pati importuoja iš Pietų Amerikos – jautieną, paukštieną, kavą, vaisius, jūros gėrybes, cukrų, tabaką. Politikai tvirtina, kad tai didins konkurenciją ir darys spaudimą kainoms mažėti.
„Susitarimas šiek tiek padidina konkurenciją, ypač tose prekėse, kurių pati šalis mažiau gamina“, – sakė M. Vaščega.
„Tikimasi, kad kainos gali kristi, nes padidėjus pasiūlai jos natūraliai reguliuojasi vartotojo naudai“, – pridūrė T. Valys.
Vis dėlto, kur nauji tarifai – ten ir savi niuansai. Pavyzdžiui, kavos kainoms naujas susitarimas įtakos neturės.
„Muitų kavai nėra, nes Europos Sąjungoje kava neauga – nuo ko čia tą rinką saugoti“, – aiškino V. Kratulis.
Su kitomis prekėmis situacija kitokia. Daliai jų muitai bus mažesni arba visiškai panaikinti, tačiau mėsai ir cukrui palikti saugikliai. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vištienos be muitų bus galima įvežti tik ribotą kiekį – viršijus nustatytą ribą, tarifai smarkiai padidės.
„Jautienai yra virš 1 procento visos ES gamybos, toks dydis, kuris leistų jautienai įvažiuoti be muitų. Tai labai nedidelis kiekis“, – pabrėžė M. Vaščega.
Kainų stebėtojas sako, kad stebuklų tikėtis neverta.
„Galbūt padidės pasirinkimas – vienos šalys stiprios kavoje, kitos bananuose, trečios jautienoje, bet kainų stebuklų lentynose tikrai nesitikiu“, – teigė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Kodėl egzotiškos prekės nepigs – ne viena priežastis. Tą lems ilga logistika, sezoniškumas ir lietuvių įprotis rinktis vietinę produkciją. Tačiau, pasak P. Čepkausko, svarbiausias stabdis – konkurencijos stoka.
„Vieną kitą procentą muitų verslas greičiausiai pasistengs sau susidėti į pelnus, nes Lietuvoje konkurencija nėra didelė“, – aiškino P. Čepkauskas.
Kritikai taip pat įspėja, kad Pietų Amerikos ūkininkai naudoja pesticidus ir augimo stimuliatorius, kurie Europoje draudžiami. Vis dėlto Briuselis ramina – į Europos Sąjungą pateks tik ta produkcija, kuri atitiks visus europinius maisto saugos reikalavimus.
„Tikrai užtikrinama, kad į mūsų rinką pateks tik kokybę atitinkančios prekės“, – pabrėžė T. Valys.
Prekybos susitarimą dar turės patvirtinti Europos Sąjungos Parlamentas ir Pietų Amerikos šalys.
(be temos)