- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nenori įvardyti savo pozicijos dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, kol sprendimo nėra priėmusi Vyriausybė, sako jos patarėjas Nerijus Udrėnas.
„Svarstant branduolinės energetikos plėtrą, prezidentė konkrečiai savo pozicijos nenorėtų įvardyti šiuo metu, nes Vyriausybė turi apsispręsti ir kartu siekti apsisprendimo pagrindu pasirašyti platesnį nacionalinį susitarimą dėl energetikos, taip maksimaliai depolitizuojant energetikos sektorių ir užtikrinant ilgalaikių strateginių tikslų energetikoje įgyvendinimą“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė N. Udrėnas.
Kartu jis pabrėžė, jog branduolinė energetika užtikrintų didžiausią energetinį saugumą ilgame laikotarpyje, tačiau ji būtų tik vienas iš galimų scenarijų, siekiant apsirūpinti elektros energija.
„Branduolinė energetika, išlikdama šalies energijos balanse, neabejotinai užtikrintų didžiausią energetinį saugumą ilgame laikotarpyje, tačiau tokio projekto finansavimo, struktūros, valdymo sprendimai turi būti detaliai aptarti tiek politiniame, tiek visuomeniniame lygyje, o, prezidentės nuomone, Lietuvos piliečiai turi gauti objektyvią, aiškiai suprantamą informaciją apie projekto naudą valstybei, jos ekonomikai, kiekvienam iš mūsų“, - kalbėjo patarėjas.
„Vienokiu ar kitokiu atveju, svarbu turėti realų įgyvendinamą planą - kaip Lietuva galės užtikrinti konkurencingą ir patikimą elektros energijos tiekimą ateinantiems 50 metų iš dabar aiškių, turimų, patikrintų technologijų“, - sakė N. Udrėnas.
Jis svarstė, jog politiškai nusprendus dėl energetikos vystymo krypčių, apie projektų įgyvendinimo detales galėtų spręsti konkrečios įmonės.
„Pavyzdys, kaip tą Suomija vykdo, yra gana pamokantis. Valstybė pernelyg nesikiša į projektų įgyvendinimo pusę, bet užtikrina tinkamą reguliavimą, priežiūrą, ir palieka įmonėms veikti. Taip galbūt (tiktų - BNS) ir šiam atvejui - būtų aiškus politinis apsisprendimas dėl krypčių energetikos vystymo, o konkrečius projektus, kaip juos įgyvendinti, (būtų galima - BNS) palikti įmonėms spręsti, tiek Lietuva turi stiprias įmones, tiek Latvija, Estija, ir kiti regioniniai partneriai, taigi, įmonių lygyje būtų galima apsispręsti dėl konkrečių detalių“, - sakė N. Udrėnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje planuojama atlikti statistinį lygių galimybių tyrimą
Siekiant šalyje užtikrinti efektyvų lygių galimybių bei lyčių lygybės politikos formavimą, Lietuvoje planuojama atlikti statistinį lygybės tyrimą. ...
-
Žiema Ūkininkų turgaus Kaune neišvaikė: nepigu, tačiau pirkėjų netrūksta1
Prasidėjusi žiema pakoregavo kai kurių Kauno turgaviečių, kuriose prekiaujama vaisiais ir daržovėmis, darbą. ...
-
Mirė reta liga sirgęs verslininkas ir labdaros fondo įkūrėjas Martynas Šorys2
Šeštadienį užgeso verslininko ir labdaros fondo „Gyvenk šiandien“ įkūrėjo Martyno Šorio gyvybė. ...
-
Už elektrą permoka tūkstančiai vartotojų: šie paprasti žingsniai padės sutaupyti šimtus eurų4
Pagal skelbiamus duomenis, Lietuvoje už elektrą permoka šimtai tūkstančių vartotojų. Visi jie, atlikę kelis paprastus žingsnius, per metus galėtų sutaupyti šimtus eurų. ...
-
Hofmanas siūlys naują žemės ūkio politikos kryptį: aplinkosauginiai tikslai neturėtų žudyti ūkių1
Naujasis ministras Ignas Hofmanas sako, kad jo valdoma Žemės ūkio ministerija palaikys gerą santykį su žemdirbių organizacijomis. Jis teigia formuosiantis tokią sektoriaus politiką, kuri atsižvelgtų ne tik į aplinkosaugos, bet ir į ūkininkų soci...
-
Poderskis: aplinkosauga ir verslas gali būti suderinami13
Naujasis aplinkos ministras Povilas Poderskis tvirtina, kad kryptis dėl miškų kirtimų turi nubrėžti Seimas, sako nepritariantis kirtimams priemiesčiuose, gyvenamosiose teritorijose, tačiau tiki, kad aplinkosauga ir verslas gali būti suderinami. ...
-
R. Pocius: elektros tiekėjai bus įpareigoti vartotojams grąžinti apie 8 mln. eurų1
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina įpareigoti nepriklausomus elektros tiekėjus – įmones „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ – gyventojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms grąži...
-
Hofmanas apie proveržį žemės ūkyje: reikalinga nacionalinės reikšmės perdirbimo gamykla2
Žemės ūkis turi būti pripažintas kaip strategiškai svarbus šalies sektorius nacionaliniam saugumui užtikrinti, tikina naujasis ministras Ignas Hofmanas. Jo teigimu, toks sprendimas atvertų galimybes skirti papildomas paskatas žemės ūkio...
-
Šadžius: valstybės skola 2025-aisiais didės iki 44 proc. BVP1
Vyriausybei kitų metų biudžete siūlant 800 mln. eurų padidinti skolinimosi gynybai limitą finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad 2025-ųjų pabaigoje valstybės skola turėtų pasiekti 44 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Ministrų kabinetas numatė VSD finansavimą kitąmet padidinti 6 mln. eurų
Vyriausybė pirmajame posėdyje nusprendė padidinti kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimą daugiau nei 6 mln. eurų. ...