– Ar teisingas apibūdinimas?
– Taip. Kai susijungia du nemalonūs reiškiniai – ir spartus kainų augimas, ir šalis nepasineria į recesiją, sustoja ekonomikos, užimtumo, atlyginimų augimas, kas, aišku, sukuria papildomo streso gyventojams.
– Kiek dabar infliacija kelia grėsmės mums ir ar mes tikrai esame to akivaizdoje?
– Kol kas dar ne. Dabar matome akivaizdžiai didelę infliaciją – didžiausią per ketvirtį amžiaus Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos valstybių. Kartu matome, kad vis dar auga namų ūkių vartojimas, ir pirmaisiais šių metų mėnesiai sparčiai augo eksportas, pramonės mastas, bet tokia rizika iškyla, nes prie tokio kainų augimo daugelio gyventojų perkamumo galia jau mažėja. Jie gali įpirkti mažiau prekių ir paslaugų. Pastaruosius du mėnesius mažėjo ir indelių skaičius. Kai kuriems gyventojams gal net teko padidėjusias šildymo, elektros ir dujų sąskaitas sumokėti iš santaupų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įrašas:
– Į ką dabar svarbiausia atkreipti dėmesį?
– Visų pirma, labai nereikėtų nerimauti dėl darbo rinkos tendencijų, nematome priežasčių, dėl ko galėtų pakilti nedarbo lygis arba sustoti atlyginimų augimas. Išlieka didelė lietuviškų prekių paklausa, ir Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos praradimai nebus tokie dideli, kurie sustabdytų visiškai ekonomikos augimą. Tikėtina, kad atlyginimai ir užimtumas toliau augs. Problema – energinių išteklių kainos, kur Vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį ir turbūt nustatyti kainų ribas dujų ir elektros kainoms.
– Bendrasis vidaus produktas (BVP) Ukrainoje nusmuko 20 proc. punktų žemyn. Tokie skaičiai negirdėti ir neregėti ekonomikos šiuolaikiniame pasaulyje. Kaip bus su mūsų BVP, ar yra tikimybė, kad taip pat viskas keliaus žemyn?
– Tiek pat kris turbūt ir Rusijos ekonomika, nes Rusija yra izoliuota nuo likusio pasaulio.
– Apie 10 proc.?
– Manau, kad daugiau – tarp 15 ir 20 proc. gali susitraukti Rusijos BVP. Būtent ši valstybė sau susikūrė tokių problemų. Lietuvai tokie nuosmukiai tikrai negresia ir net prie labiausiai neigiamo scenarijaus, jei sustotų visiškai prekių ir paslaugų eksportas tarp Rusijos, Baltarusijos ir Vakarų valstybių, mes galėtume kalbėti apie 1 ar 2 proc. susitraukiantį Lietuvos BVP. Mes labai mažai priklausomi nuo tų rinkų ir netgi energetinius srautus – dujas, elektrą ir naftą galime nusipirkti iš visai kitų šaltinių. Tai nebūtų didelis šokas, kurį pajustų didelė dalis gyventojų.
– Apie kokias greitas priemones ir veikimo metodus gali kalbėti Prezidentas, kuris atkreipė Vyriausybės dėmesį. Iki Velykų Vyriausybė turėtų paruošti planą. Ką jūs rekomenduotumėte, kas būtų efektyvu?
Situacija nėra tokia bloga, ji net geresnė nei pandemijos pradžioje.
– Dalis priemonių jau priimta – sumažinti mokesčiai centriniam šildymui, padidintas nuo metų pradžios neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Geriausia priemonė yra ne ta, kai Vyriausybė bando vaikytis kainų ir nustatyti, kur pritaikyti mokesčių lengvatą, sumažinti PVM, akcizus, bet sumažinti geriau pajamų mokesčius ir leisti gyventojams daugiau uždirbti, tiksliau didesnę dalį uždirbtų pinigų pasilikti sau. Tai didesnis NPD, dėl to didžiausią naudą gauna vidutinės ir mažesnes pajamas uždirbantys asmenys. Galbūt galima svarstyti kažkokių papildomų išmokų pensininkams, nes jie dėl NPD didinimo neturėtų naudos. Pagrindinės priemonės susijusios su pajamų didinimu. Valstybinės remtinos pajamos, ne per daug remiantis į vienkartines išmokas ir pinigų dalijimą, nes tai sukuria paskatas nedirbti. Tada turime 150 tūkst. bedarbių ne dėl to, kad trūksta darbo vietų, o dėl to, nes ne visi jie nori įsidarbinti.
– Ukrainiečiai tas vietas smarkiai tirpdo. Žmonės pasiruošę dirbti ir įsitvirtinti.
– Ukrainiečiai palaikys Lietuvos ekonomikos augimą, nes jie užima laisvas darbo vietas, kurių nenorėjo užimti Lietuvoje gyvenantys asmenys. Matysime dėl to šiek tiek didesnį vartojimą ir didesnį užimtumą. Jau dabar matome atsigaunantį turizmą, šių metų vasarą, tikėtina, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje bus daugiau dirbančių ukrainiečių. Laimi abi pusės.
– Kokiomis nuotaikomis dabar gyvena verslas?
– Daugeliui įmonių nėra baimės, kad bus gili krizė, recesija ar net stagnacija. Vis dar mato didelę paklausą tiek vidaus rinkoje, tiek kitose pagrindinėse eksporto rinkose, kurios nėra į rytus nuo Lietuvos. Verslui labiausiai kelia nerimą infliacija – kiek brangsta žaliavos, metalai, grūdai, energijos ištekliai. Ten rekordinės kainos ir visiems įdomu, kada jos mažės. Ekonomistai negali padėti, nes tai nebe ekonominių dėsnių ir procesų lemiamos kainos, o grynai geopolitiniai veiksniai. Situacija nėra tokia bloga, ji net geresnė nei pandemijos pradžioje.
