- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarąjį mėnesį matėme tiek dujų, tiek elektros kainų nuokryčius. Ar tai reiškia, kad galime lengviau atsikvėpti? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
– Kokie būtų jūsų pastebėjimai kalbant apie rinką ir kokios to priežastys – kodėl kainos taip svyruoja?
Šiandien dujų kaina yra labai žema – apie 20 Eur/MWh. Bet čia – mažas džiaugsmo langas, nes kai prasidės šildymo sezonas, dujų bus sunaudojama daugiau.
– Yra dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji yra tai, kad dujų saugyklos yra pilnai užpildytos ir dar nėra prasidėjęs šildymo sezonas, tai reiškia, kad dujos nėra naudojamos šilumos elektros gamybai ir naujų, atvykstančių į Europą dujų, nėra kur padėti. Dėl to dujų kaina nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius dvejus metus. Matėme, kaip porą valandų jos biržoje nieko nekainavo. Šiandien dujų kaina yra labai žema – apie 20 Eur/MWh. Bet čia – mažas džiaugsmo langas, nes kai prasidės šildymo sezonas, dujų bus sunaudojama daugiau. Matome, ką rodo ateities sandėriai – dujų kaina pakils iki 90 Eur/MWh, o šalčiausiais mėnesiais galbūt iki 150 Eur/MWh. Tai – gera naujiena. Vasarą matėme sunkiai suvokiamus kainų lygius, kuomet dujos kainavo apie 300 Eur/MWh. Greta tos labiau susibalansavusios pasiūlos ir paklausos, mes turime ir techninius sprendimus, kuriuos priima Europos Komisija, rekomenduoja ką daryti ir Europos energijos ministrų sutarimai dėl to, kaip yra skaičiuojamos kainos biržoje, įvairūs kainų stabilizavimo instrumentai. Mechanizmai yra pasiūlyti, kas leidžia tikėtis, kad bus užkirstas kelias tokiems šuoliams, net jei ir bus šalta žiema. Vienas iš tų pasiūlymų – kolektyvinės derybos. Mes turime problemą, kai Lietuva ir Vokietija nori nusipirkti tą patį laivą dujų ir tarpusavyje konkuruoja siūlydamos didesnę kainą. Aišku, kad čia nėra sveika situacija, kuomet dvi Europos Sąjungos (ES) valstybės konkuruoja. Kai bus kolektyvinės derybos, tikėtina, kad nebebus tokių kainų šuolių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kalbant apie žiemą, kaina bus didesnė. Ar galima tikėtis kažko panašaus, kai ir elektra, ir dujos buvo labai brangios?
– Matome, kad atslūgus dujų kainoms, sumažėjo ir elektros energijos kainos. Tas matoma ir Lietuvoje, ir kitose ES valstybėse. Ir tai susiję su tuo, kad ribinė elektros energija, kurios trūko, buvo gaminama iš gamtinių dujų. Kai gamtinės dujos yra brangios, tuomet brangi ir elektros energija. Priimami sprendimai, svarstoma nustatyti gamtinių dujų kainų ribas toms įmonėms, kurios gamina elektros energiją iš dujų. Tai irgi sudaro tam tikra prasme situaciją, kai nėra priežasčių, dėl ko galėtų kainos kilti į tokias aukštumas, kurias mes matėme vasarą. Gali būti įvairių sukrėtimų. Pavyzdžiui, itin šalta žiema arba tokie ribiniai atvejai kaip kažkokios kibernetinės atakos ar teroristiniai išpuoliai prieš tiekimo mazgus ar gamybos infrastruktūrą, tuomet galimi ir didesni energijos kainų šuoliai. Dabar manau, kad blogiausia jau yra praeityje. Bus vis dar gana sunki, šalta žiema finansine prasme. Tikėtina, kad ir kainų lygis bus aukštas ir ateinančią žiemą. Tokių šuolių, kokius matėme šių metų vasarą, turbūt pavyks išvengti.
– Kada matysime energetikos krizės sprendimą? Kada ji bus išspręsta?
Energija, tikėtina, Europoje dvejus metus dar išliks gana brangi lyginant su tuo, prie ko mes buvome įpratę. Bet ateitis po penkerių metų yra gana šviesi.
– Daugelis prognozavo, kad nepavyks taip greitai statyti gamtinių dujų terminalo, vystyti infrastruktūrą ir užsitikrinti, kad būtų suskystintų gamtinių dujų pardavėjai. Visuose frontuose matėme, kad saugyklos buvo užpildytos daug greičiau nei buvo galima tikėtis. Dabar jau yra sprendimai dėl papildomų dujotiekių iš Ispanijos į Vokietiją, kas irgi padidins energetikos stabilumą visoje Europoje. Aišku, tai yra didžiulės investicijos, dideli projektai, kurie užtrunka ne vienerius metus. Greta to turime ir techninius sprendimus, tokius kaip kolektyvinės derybos, skirtingi kainų nustatymo algoritmai. Europa pasimokė iš tų klaidų, kurios buvo vasarą ir įvairiausiomis priemonėmis užkirs kelią tokiems šuoliams. Nematysime sunkiai suvokiamų kainų šuolių, bet pati energija Energija, tikėtina, Europoje dvejus metus dar išliks gana brangi lyginant su tuo, prie ko mes buvome įpratę. Bet ateitis po penkerių metų yra gana šviesi, nes visos investicijos į atsinaujinančią energetiką, infrastruktūrą, užtikrina, kad būsime energetiškai nepriklausomi. Ypač nuo Rusijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...