- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užimtumo tarnyba fiksuoja rekordą – tiek daug jaunuolių, norinčių dirbti per vasaros atostogas, nebuvo seniai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino, tačiau ne visi šie norai gali išsipildyti.
– Šie metai – fenomenalūs. Labai daug jaunuolių, norinčių dirbti. Šiais metais per dvi savaites užsiregistravo net 1450 jaunų asmenų, tai yra moksleivių, kurie norėtų dirbti vasaros metu. Palyginti, pernai metais per visą pavasario ir vasaros laikotarpį turėjome tik apie 700 norinčių. Praktiškai po dviejų savaičių turėjome stabdyti registraciją, nes tiesiog negalėtume visiems norintiems padėti.
– Į kokias darbo pozicijas jaunuoliai veržiasi labiausiai?
– Labiausiai į maitinimo sektorių: padavėjai, baristos. Taip pat apgyvendinimo sektorius, kur norėtų dirbti namų, kambarių tvarkytojais, auklėmis. Jaunuoliai norėtų dirbti sporto klubuose, muziejuose. Labai skirtingos pozicijos ir įvairūs norai. Labai sveikintina, kad toks didelis skaičius jaunų asmenų yra taip susidomėję ir tokie aktyvūs.
– Kalbant apie darbo vietas, ar yra galimybė nurodyti, kuriame mieste norėtų dirbti? Galbūt moksleiviai norėtų atostogauti pajūryje?
– Taip, pildydami formą, kurią esame parengę moksleiviams, jie nurodo, kuriame mieste norėtų dirbti. Labai nemažai turime moksleivių, kurie nori dirbti pajūryje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokios yra ne tokios įprastos profesijos jaunimui, kur arba patys jaunuoliai norėtų padirbėti, arba jiems siūlomos darbo vietos?
– Aišku, čia tokie pavieniai atvejai, bet kazino, muziejus, darbas Seime. Tokios įdomesnės profesijos, kurių pageidauja jaunuoliai. Daugiausia yra maitinimo sektorius – nori dirbti padavėjais. Tačiau čia reikia suklusti visiems moksleiviams, kadangi dirbant maitinimo sektoriuje yra apribojimų. Jaunas asmuo iki 18 metų negali dirbti su alkoholiniais gėrimais, nei pristatyti jų, nei priimti apmokėjimo už tai, tai reiškia negali būti padavėju. Tad jų svajonių darbas dirbti vasaros terasoje, kavinėje ar restoranėlyje yra sunkiai išpildomas šiuo metu. Vadinasi, tik nuo 18 metų jaunuoliai gali dirbti tokio pobūdžio darbus.
– Ką vasarai siūlo darbdaviai?
– Labai skirtingai. Didžiausia darbų pasiūla yra maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje. Darbdaviai dažniausiai dairosi į 18 metų ir vyresnio amžiaus jaunuolius, nes, kaip ir minėjau, yra nemažai apribojimų.
Tos vietos labai skirtingos – maitinimo, apgyvendinimo sektorius. Po to eina statyba, žemės ūkis, kas yra ne taip patrauklu jauniems žmonėms. Todėl galbūt yra toks pasiūlos ir paklausos neatitikimas, kai jaunas žmogus nori labiau į maitinimo sektorių, būti padavėju, o ten dirbti negali, nes yra tam tikri apribojimai, o žemės ūkyje ir statybose dirbti nenori.
– Ar prasilenkia tos žirklės kalbant apie atlyginimą, kurį siūlo darbdaviai ir kokio jaunimas nori? Dažnai būna tokia žinutė, kad jaunimas dirbti nenori, o pinigų nori. Ar tie lūkesčiai pasilenkia su realybe ir tai, ką galima gauti?
– Reikia suprasti, kad Z karta yra išskirtinė ir jų lūkesčiai yra tikrai labai aukšti. Jie yra novatoriški, veržlūs, nori naujovių ir didesnių atlyginimų. Tačiau darbdaviai turbūt irgi tikisi pigesnės darbo jėgos vasaros metu. Reikia suprasti, kad pasiūla galbūt nėra tokia didelė, darbo jėgos trūkumas yra, bet darbdaviai yra nepasiryžę ir nepasirengę mokėti didelių atlyginimų vasaros metu dirbančiam jaunuoliui, kuris dirba kelias savaites, mėnesį ar pusantro mėnesio.
– Kokios yra sąlygos? Nuo kelių metų jaunuoliai gali ieškoti darbo? Kokios yra darbo sutartys, kiek gali dirbti valandų per savaitę?
– Jaunuoliai gali dirbti nuo 14 metų. Nuo 14 iki 16 metų yra didesni apribojimai darbui, yra daugiau saugos reikalavimų, gali dirbti 30 val. per savaitę, tai yra 6 val. per dieną ir ne ilgiau. Kiti apribojimai, kad jaunuolis, kuris yra iki 16 metų, negali dirbti po 20 val., o nuo 16 iki 18 metų paauglys negali dirbti po 22 val. Yra tam tikrų apribojimų, kur jaunimas turi suklusti ir pagalvoti, ar tikrai teisingai aplikuoja į tas vietas, nes jie yra labai aiškiai nustatyti tam tikruose Vyriausybės nutarimuose. Kaip minėjau, yra tam tikri apribojimai darbui su kenksmingomis medžiagomis, alkoholiu ir kitais kenksmingais elementais.
Dar vienas labai svarbus klausimas, kurį užduoda jaunimas, ar gali dirbti su kasos aparatu. Noriu visiems pasakyti, kad jaunimas tikrai gali dirbti su kasos aparatais. Žodžiu, prekyba ledais, vaisiais ar kažkur kitur, kur galima dirbti su kasos aparatu ir nėra alkoholio, tikrai visam jaunimui prieinamos darbo vietos.
– Kuo būtų galima paaiškinti tokį antplūdį, norinčio dirbti jaunimo? Lyginant su praėjusiais metais, jis yra išaugęs, berods, du kartus. Ar yra kažkoks paaiškinimas?
– Sunku yra pamatuoti. Manau, kad turėtų būti išaugęs 10–20 kartų išaugęs, nes, kaip ir minėjau, stabdėme tą registraciją, kadangi nebūsime pajėgūs aptarnauti visus. Paklausiau savo paauglių, kodėl nori dirbti. Pirmas atsakymas – pinigai, nori pinigų, laisvės, nepriklausomybės. Tai Z karta, kurie yra pasaulio griovėjai. Jie gyvena socialiniuose tinkluose, technologijose, o ten pasiūla yra labai didžiulė tiek paslaugoms, tiek prekėms. Atitinkamai jaunimas, gaudamas tokius pasiūlymus, nori turėti laisvų pinigų...
Yra konkurencija tarp pačių jaunuolių, kurie konkuruoja tiek apranga, tiek technologijomis, tiek išvaizda. Žodžiu, kiek yra padidėjęs vartojimas ir pasiūla, taip verčia ir jaunimą tapti savarankiškesniais ir turėti savų lėšų.
– Ar reikia tėvų sutikimo, kad išleidžia dirbti?
– Taip, jeigu tai yra moksleivis iki 16 metų – reikia, jeigu nuo 16 iki 18 metų, pats gali pasirašyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas42
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...