- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Miškų valdymo reforma suinteresuotas stambusis kapitalas, siekiantis lietuviškos medienos įsigyti kuo pigiau, sako Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Šimėnas.
„Tai labai stambios grupuotės, stambusis užsienio kapitalas, kuris suinteresuotas iš Lietuvos medieną pirkti pigesne kaina“, - trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė J.Šimėnas.
Pasak jo, numatoma pertvarka sugriaus valstybinių miškų valdymo sistemą.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė piktinosi, kad reformą inicijuojanti Aplinkos ministerija kol kas nėra paskelbusi nei konkretaus pertvarkos tikslo, nei jos ekonominio ar socialinio poveikio paskaičiavimų.
Tai labai stambios grupuotės, stambusis užsienio kapitalas, kuris suinteresuotas iš Lietuvos medieną pirkti pigesne kaina.
„Man nesuprantamas begalinis vieno varianto stūmimas. (...) Jeigu kiti variantai nesvarstomi, kitas noras tobulintų sistemą, tada koks yra tikslas - ar monopolizuoti viską, sutelkti į vienas rankas? (...) Su 42 urėdijomis yra žymiai sunkiau susitarti, nei kai bus viskas sutelkta į vienas rankas - užteks ateiti pas vieną direktorių ir su juo bus lengviau susitarti“, - teigė I.Ruginienė.
J.Šimėno teigimu, dabar valstybiniai miškai sudaro apie visų miškų pusę ploto.
Aplinkos ministerija planuoja visus valstybinius miškus Lietuvoje pavesti valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri bus įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonių lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.
J.Šimėnas 1996 -2000 metais yra dirbęs Seimo Aplinkos apsaugos komitete, o 2008-2012 metais buvo šio parlamentinio komiteto vadovu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...