Kylanti medienos ir baldų pramonės krizė jau smogė smulkioms įmonėms

Beveik visoje Europoje ir JAV sustojusios statybos lyg bumerangas smogė mūsų šalies baldų, plokščių ir kitos medienos produkcijos gamintojams. Urėdijos, pasibaigus praėjusių metų pabaigoje paskelbtiems aukcionams, suskubo pranešti, kad pakilo medienos kainos, tačiau jos krinta jau gerą pusmetį. Netrukus po aukcionų pirkėjai atsisakė sandorių, pasipylė netesybos, o miškininkai net svarsto galimybę nebetiekti žaliavos.
Šalies medienos perdirbimo įmonės vis garsiau reikalauja vietos gamintojams sukurti išskirtines sąlygas ir užtikrinti, kad bus tiekiama žaliava. Sutikti su tokiu įsipareigojimu Vyriausybė spaudžiama pažadais į Lietuvą privilioti užsienio investuotoją – Europos baldų milžinę „Ikeą“.

Metas susiveržti diržus

„Dabar visame pasaulyje padėtis gana grėsminga: ekonomika nebeauga taip sparčiai, kai kuriose šalyse sprogo nekilnojamojo turto burbulas. Jau dabar lentpjūvės viena po kitos nutraukia veiklą, atleidžia žmones. Tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir Suomijoje, Švedijoje“, – apie miglotą ateitį kalbėjo bendrovės „UPM-Kymmene Forest AS“ Lietuvos filialo direktorius ir Medienos prekybos asociacijos direktorius Robertas Ašmonas.
Praėjusiais metais įmonės gyrėsi puikiais rezultatais: nors žaliavos kainos kilo, produkcijos paklausa vis dar buvo didelė. Tačiau nekilnojamojo turto rinkoje įsivyravus sąstingiui, nukentėjo ne tik statybų, bet medžio perdirbimo sektorius. Sandėliuose sukaupta dar iš brangios medienos pagamintos produkcijos, nors pati žaliava jau geras pusmetis pinga. Gamintojai, nenorėdami patirti nuostolių, vengia mažinti produkcijos kainas, sandėliai pilni, todėl tenka pristabdyti gamybą.

Žaliava pinga

„Tie, kurie prognozavo tokius pokyčius ir subalansavo gamybą, lengviau įveiks šį etapą. Tie, kurie neįvertino kylančių grėsmių, nukentės labiau“, – mano R.Ašmonas. Pasak jo, iki šiol veikiančios lentpjūvės dirba vos 60–70 proc. pajėgumu.
Pašnekovo teigimu, medienos kainos veikiausiai žemyn risis ir toliau. Šiuo metu, palyginti su praėjusių metų produktyviausiu laikotarpiu, popiermedžio kaina krito beveik perpus nuo 250 iki 130 Lt/kub. m, rąstų kaina sumažėjo nuo 220–250 iki 190 Lt/kub. m.
Praėjusių metų pabaigoje dalyvavusios aukcionuose ir didesnėmis kainomis sudariusios sandorius su girininkijomis įmonės vėliau ėmė atsisakinėti užsakymų, vėlavo atsiskaityti ir t. t.

Gelbsti užsienio partneriai

Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas ir asociacijos „Lietuvos mediena“, vienijančios daugiau kaip 100 įmonių, prezidentas Sigitas Paulauskas tikino, kad didžiausias perspektyvas išlikti turi stambios įmonės, gaunančios užsienio partnerių užsakymų.
„Visoje medienos pramonėje justi nuosmukis, tačiau mes dirbame su švedų koncernu „Ikea“, kuris savo produkciją parduoda visame pasaulyje ir užsakymų nemažina. Jei Lietuvoje dabar būtų tik galingos įmonės, žinomos tarptautinėje rinkoje, visa baldų ir medienos pramonė sėkmingai veiktų“, – kalbėjo S.Paulauskas.
Vienintelė bėda, anot jo, kad valstybė iki šiol nenori ginti ir palaikyti Lietuvoje gamybą vykdančių įmonių. Gamybininkus erzina ir neskaidri prekybos žaliava sistema.

Tarpininkai prieš gamintojus

Vakarų medienos grupė ne kartą kaltinta, kad gina savo interesus ir bando susikurti išskirtines rinkos sąlygas, pablogindama smulkiųjų rinkos dalyvių ir tarpininkų padėtį. Pastarieji, pajutę grėsmę, taip pat sukilo į kovą. Ginčai vyko premjero Gedimino Kirkilo pavedimu sudarytoje darbo grupėje. Ji rengė Prekybos apvaliąja mediena taisyklių pataisas. Tačiau gamintojams nepavyko pasiekti išskirtinių sąlygų apsirūpinti žaliava, o pataisos vadinamos tik simbolinėmis.
Pasak R.Ašmono, asociacija „Lietuvos mediena“ siekė, kad tiems pirkėjams, kurie turi gamybos pajėgumus ar yra investavę 25 mln. litų, būtų suteikta pirmumo teisė įsigyti medienos žaliavos, be to, kaina turėtų būti nustatoma pagal vidutinę rinkoje.
„Jie tarsi sakė: mes negalime vargti bendroje eilėje, jei esame investavę 200 mln. litų, mums turi atsidaryti atskiri vartai. Tačiau tai prieštarauja konkurencijos principams, laisvam prekių judėjimui“, – kalbėjo pašnekovas.
Galiausiai „Lietuvos medienai“ pavyko pasiekti tiek, kad jei per konkursą dviejų pasiūlymų kainos vienodos, žaliava turi būti parduodama tam, kuris vykdo gamybą šalyje.

Reikalauja aiškių taisyklių

„Jei perpardavėjas nupirko žaliavos už litą, jis ją tiesiog išvežė iš Lietuvos ir nesukūrė jokios pridėtinės vertės. Jei aš nuperku už litą, investuoju dešimt, sukuriu darbo vietų, pridėtinės vertės. Kai esu investavęs pusę milijardo ir dar tiek pat ketinu, negaliu sutikti, kad žaliava man parduodama be aiškių taisyklių. Turi būti aiški strategija, pirmenybė tiems, kurie yra investavę“, – motyvus, kodėl medienos žaliava pirmiausia turėtų atitekti vietos gamintojams, vardijo S.Paulauskas.
„Jie motyvuoja gražiais šūkiais, neva kurdami pridėtinę vertę daro gera Lietuvai. Tačiau už tai nori gauti žaliavą už kainą, kurią patys pasiūlys, be konkurso“, – atsikirto medienos prekybininkų atstovas R.Ašmonas.
Masalas – „Ikea“
Vakarų medienos grupė metė dar vieną kozirį – „Ikeos“ investicijas. Esą pradėtos derybos dėl to, kad dalis „Girių bizono“ akcijų būtų perleistos švedų koncernui. Šis neva suinteresuotas investuoti į strategines partneres, kurios vykdo jo užsakymus. Tačiau viena „Ikeos“ sąlygų – kad žaliava būtų tiekiama patikimai ir ilgą laiką. Svarstant šį klausimą tikimasi įtraukti ir Vyriausybę.
„Mes atsakingi už akcininkų pinigus, todėl reikalaujame, kad žaliava būtų parduodama skaidriai. Ne taip, kaip dabar, kai kažkas pridėjo kelis litus ir perpirko. Tarpininkai bandė spekuliuoti, kad esame ES ir turi būti visiems vienodos galimybės įsigyti žaliavos. Mes neprašome lengvatų, tik ilgalaikių žaliavos pirkimo sutarčių rinkos kainomis ir 20–25 ha sklypo naujai gamyklai“, – tikino S.Paulauskas.