Kiek tikslūs tokie skaičiavimai, aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
– Lietuvos banko prognozė tokia, kad galėjo pasitraukti apie 30 procentų. Kokie jūsų skaičiavimai?
– Manau, kad dabar reikia palaukti balandžio 17 dienos, kada bus skelbiami oficialūs duomenys, tada pasižiūrėsime, koks tas skaičius iš tikrųjų. Dabar galime pakomentuoti tik skaičius, kurie išėjo dėl ligos, kur 25 procentus gali pasiimti, ir kur iki pensijos lieka mažiau negu penki metai.
– Tai kiek tokių žmonių?
– Tie, kur gali pasiimti 25 procentus – apie 30 tūkstančių, dėl ligos – apie 9 tūkstančius.
– Tai Lietuvos banko prognozė tokia labiau gąsdinanti, nes tai yra beveik pusė milijono.
– Ne, tai čia yra tie, kurie jau aiškūs. Tai čia tokie skaičiai nėra dideli, bet tai yra skaičiai, rodantys tam tikrą situaciją.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Taip, tai gal būtent tie skaičiai ir rodo, kad žmonės tiesiog nepasitiki šia kaupimo sistema?
– Man atrodo, todėl ir priėmėme šitą įstatymą, nes jautėme iš žmonių, kad jie nepasitiki ir nori priimti sprendimus patys. Iš viso kaupimo sistemoje – 1,4 mln., o aktyviai kaupiančių, už ką valstybė moka tas vadinamąsias paskatas, dabar yra gal 757 tūkstančiai žmonių. Turbūt natūralu, kad tie, kurie aktyviai nekaupė ir jau buvo kaupimą susistabdę, jie, ko gero, traukiasi.
– Čia kol kas yra pirmasis pasitraukimo lango etapas. Tai yra pirmasis ketvirtis. Kokia jūsų prognozė likusiam laikui? Juk tai yra daugiau negu pusantrų metų.
– Manau, kad tas pirmasis langas buvo tiems, kurie tikrai aiškiai žinojo, ko jie nori, kaip jie elgiasi. Ir kitas turbūt bumas bus jau dvejų metų pabaigoje, kada žmonės stebės, kokia situacija ir priims galutinį sprendimą – vienokį ar kitokį. Matysime, labai įdomu laukti tų skaičių, bet, manau, kad turime žiūrėti taip, kaip yra. Tik noriu pasakyti, kad yra virš dviejų tūkstančių, kurie naujai pasirašė sutartis. Reiškia, dalis išeina, bet dalis ir ateina, kaip ir buvo kalbėta.
– Matant tokius skaičius, galbūt neįdomu laukti pensijų fondų atstovams. Ar jau pavyko su jais dabar pasikalbėti, kai, sakykime, jau pasibaigęs tas pirmasis ketvirtis? Kokios jų nuotaikos?
– Natūralu, kada netenki priverstinai ateinančių žmonių, tikrai reikia perstumdyti tam tikras pačias darbo formas: ką daryti, kaip pritraukti žmones. Ir manau, kad čia fondams bus gera pamoka, kaip bendrauti su gyventojais, kad įtikintų, ką jie darė ir pačioje pradžioje, o jiems tai puikiai ir sekėsi. O kai valstybė tau per prievartą pristato kalną klientų, stengtis nereikia, tai, ko gero, čia ir atsirado ta trintis. Vieni žmonės džiaugiasi, kad fondai labai maloniai bendrauja, konsultuoja, pataria, kiti turi šiokių tokių nusiskundimų. Čia išbandymas ir patiems fondams, kaip jie bendraus su gyventojais.
– Ne kartą sakėte, kad jie turi parodyti dėmesį, turi parodyti iniciatyvą. Tai per tą laiką, kol vyko, pavadinkime, pirmoji pasitraukimo banga, ar jie tikrai jūsų akimis padarė viską, ar dar yra kur jiems stengtis?
– Nesėdėjau prie kiekvieno kliento ir nežiūrėjau, kaip ką fondas darė. Čia ne mūsų funkcija, negalėčiau pasakyti, kad buvo labai daug blogų atsiliepimų apie fondus iš gyventojų, bet buvo visko.
– Dabar į „Sodrą“ sugrįš tikrai nemenka dalis pinigų, sugrįš milijonai. Ką su tais pinigais nuveiksite „Sodroje“? Gal didės pensijos?
– Pensijos didės, nežiūrint to, ar į fondus grįš pinigai, ar ne. Pensininkams turime didinti pensijas, apie tai planuojame ir tą darysime. Bet dabar vyksta rezervinio fondo vertinimas – iki kokio dydžio jis turėtų būti, kokią dalį turime kaupti tai vadinamajai juodai dienai, kada jos prireiks ir kiek galima leisti toms būtiniausioms reikmėms.
(be temos)
(be temos)
(be temos)