Ministras su verslu bendraus kitaip (interviu)

„Panirau į darbus, buvo daug susitikimų, reikėjo duoti tempą kai kuriomis prioritetinėmis kryptimis, dalyvavau NATO 20-mečio renginiuose“, – apie pirmą darbo savaitę pasakoja naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

Tempo naujasis ministras nežada mažinti, nes darbų, kuriuos nori atlikti ar juose pasiekti proveržio, daug, o laiko šiai Vyriausybei belikę apie aštuonis mėnesius.

Komanda suformuota

– Kaip jus sutiko KAM? Kai kas prognozavo, kad po jūsų kritikos ministerijai galite sulaukti gal ne viešo, bet nemažo vidinio pasipriešinimo.

– Sutiko draugiškai, darbingai ir dalykiškai. Pradėjau nuo savo prioritetų pristatymo politinei komandai. Dabar galiu jau tvirtai pasakyti, kad pasilieku du viceministrus.

Žilvinas Tomkus – atsakingas už visuotinės gynybos klausimus, komendantūrų formavimą. Su juo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) būdavo ir karštesnių diskusijų, nes jis buvo pagrindinis šios ministerijos viceministras, kuris dėl kai kurių jos darbų turėjo atlaikyti komiteto presingą, mano manymu, pozityvų, bet kartu atsirado ir abipusė pagarba, nes dirbame dėl bendro reikalo.

Renius Pleškys – atsargos karininkas. Jį matau kaip viceministrą infrastruktūrai, visų pirma, pasirengimui priimti Vokietijos brigadą. Jis gerai įsigilinęs į šiuos klausimus.

Su kita politine komanda sutarėme, kad laikinai dirbame, o rezultatai rodys, ar tai laikina, o gal ir iki kadencijos pabaigos, nes pirmos dienos su visa politine komanda man tikrai patiko.

Aiškumas: norime solidarumo ir daugiau resursų gynybai, bet turime labai aiškiai pasakyti, ką už juos papildomai galime sukurti, kad valstybė būtų stipresnė. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

– Ketvirto viceministro neprašysite?

– Turiu minčių. Ši ministerija tokio neturėjo. Jei matysiu, kad trūksta žmogaus, kuris galėtų akceleruoti procesus dar kokioje konkrečioje srityje, kurioje norime pasiekti proveržį, prašysiu ir ketvirto.

– Ar pasikeitė patarėjų komanda?

– Taip. Mano komandoje – žmonės, su kuriais kartu dirbome Seime. Emilė Balodytė kuruos daugiausia komunikacinius klausimus, Simonas Klimanskis – teisėkūrą, santykius su Seimu, Jolanta Bizaitė atsakinga už istorinę atmintį, tai irgi labai svarbu. Labai džiaugiuosi, kad į mano komandą grįžta Vilniaus miesto tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, dirbusi ir Arvydo Anušausko komandoje. Ji išmano sistemą, dirbs su pilietinio pasipriešinimo paketu, palaikys santykius su nevyriausybinėmis organizacijomis, atsargos kariais, o tam teiksiu labai daug dėmesio. Stengsiuosi kurti sąveikos modelį, kad atsargos kariai galėtų būti neformalūs patarėjai, būtų integruoti į karinio rezervo rengimą. Pavyzdžiui, Suomijoje yra nevyriausybinė atsargos karių organizacija, jie veda kursus kariniam rezervui.

Komandinis darbas su opozicija

– Esate sakęs: jei būsite paskirtas ministru, darbą pradėsite nuo opozicijos grąžinimo į diskusijas apie gynybos finansavimą. Ko jau ėmėtės, kaip ir kada tikitės pasiekti rezultato? Tiesa, pirmiausia būtų gerai opoziciją susigrąžinti į NSGK. Kaip dirbsite, kai komiteto veikla paralyžiuota?

– Stebiu įvykius man brangiame komitete. KAM pasakiau: pagarba parlamentui turi būti visada ir visur. Jei NSGK nariai važiuoja į vizitus užsienyje, mūsų gynybos atašė turi juos šefuoti, jei jie nori pamatyti dalinius, turime būti tam pasirengę. Tik kartu galime daug pasiekti.

Kalbėjausi su opozicijos atstovais NSGK. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau paskelbė, kad jokio ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos nėra, jų išvadą dar turi patvirtinti Generalinė prokuratūra, nes jos vadovė ir inicijavo informacijos patikrinimą. Manau, šiomis dienomis ji pareikš savo poziciją. Tada bus padėtas taškas šioje istorijoje ir, kiek žinau, NSGK nariai, atstovaujantys opozicijai, grįš į komitetą. Tikiuosi, trečiadienį jau galėtų išrinkti ir pirmininką, kuriuo turėtų tapti Arvydas Pocius. Jis turi didžiulės patirties šioje srityje, su juo puikiai dirbome, mūsų prioritetai sutampa. Manau, dirbsime kaip komanda.

Tada bus galima pradėti kalbėtis platesniu kontekstu dėl gynybos finansavimo. Iš kai kurių opozicinių jėgų jaučiu, kad jos nelinkusios to daryti, destruktyviai žiūri į šį procesą, kai kas išstojo ir iš susitarimo dėl gynybos. Bandysiu kalbėtis su visais, bet kai kurie gali būti nusistatę rinkimų strategiją nesitarti, ir nieko čia nepadarysi.

Noriu pagirti verslo ir pramonininkų asociacijas, nes jie sako: gerai, pradėkite nuo mūsų, tik neperlenkite lazdos. Jie pasirengę papildomai mokėti 1 procentiniu punktu didesnį pelno mokestį, ir tai geras signalas.

Su kitomis opozicinėmis jėgomis kalbėsimės, jie ne kartą minėjo, kad pritarų siūlomoms finansavimo didinimo idėjoms, tik klausimas dėl siūlomų mokestinių sprendimų kompozicijos. Galima diskutuoti dėl visokių variantų. Nepaisant skirtingų požiūrių į daugelį dalykų, NSGK išsiugdėme komandinį darbą kalbant apie gynybą ir saugumą ir, manau, šią tradiciją reikia tęsti. Čia tikiuosi Dovilės Šakalienės lyderystės Socialdemokratų partijoje, visada valstybiškai gynybos ir saugumo klausimais mąsto buvęs premjeras Saulius Skvernelis, su juo ir jo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ galima kalbėtis. Per porą savaičių jau turėsime pirmuosius algoritmus.

– Kokią dėmenų didinti finansavimą gynybai kompoziciją matytumėte jūs?

– Dabar nesileisiu į detales, bet pelno mokestis toje kompozicijoje neišvengiamai bus, klausimas – kiek jį didinti. Noriu pagirti verslo ir pramonininkų asociacijas, nes jie sako: gerai, pradėkite nuo mūsų, tik neperlenkite lazdos. Jie pasirengę papildomai mokėti 1 procentiniu punktu didesnį pelno mokestį, ir tai geras signalas. Verslas inicijavo akciją „4 procentai“ gynybai, labai vertinu jų lyderystę. Po premjerės gynybos finansavimo modelių siūlymų pristatymo jie net suformavo pusiau trišalį formatą su profsąjungomis, kalbasi, kokia galėtų būti kompozicija, gal iš jie dar pasiūlys kokį variantą. Kalbėsiu su asociacijų vadovais.

Kas bus dar, negaliu pasakyti, yra įvairiausių variantų: gal plius 1 proc. punktas PVM, gal kiti sprendimai, gal koks vidinis perskirstymas valstybės viduje, gal kai kurių lengvatų atsisakymas. Pateikti keturi galimi šaltiniai, meniu įvairus. Svarbu, kad tai duotų efektą – 400–500 mln. papildomų eurų.

Labai svarbu ne tik pasakyti, kad gynybai pinigų niekada nebus per daug ir ačiū už juos. Norime solidarumo ir daugiau resursų gynybai, bet turime labai aiškiai pasakyti, ką už juos papildomai galime sukurti, kad valstybė būtų stipresnė: ar juos skirsime tankų batalionui, ar oro gynybos sistemoms, ar kariniam rezervui rengti, ar visuotiniam šaukimui, ar dar kam. Pavyzdžiui, pasakyti, jei skirsite tiek pinigų daugiau, pirksime oro gynybos sistemas, kad ir vidutinio nuotolio, nes ilgo labai brangios mūsų nacionalinėms pajėgoms. Arba apsaugosime Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos oro uostus ir dalinai didžiuosius miestus. Tada žmonės žinos, kam jie skirs daugiau pinigų. Jei kuri politinė jėga sakytų: štai duodame 30 balsų už kažkurį mokestinį pakeitimą, bet norime, kad būtų vystomi dronų pajėgumai, žinoma, viską darysime pagal karinį planavimą, bet turėsime ir į tai atsižvelgti.

– Kaip jūs išdėstytumėte tą prioritetų seką, jei sprendimas būtų jūsų rankose?

– Šiuo metu, be abejonės, pirmiausia – mūsų pasirengimas priimti Vokietijos brigadą. Birželio 8 d. į Lietuvą atvyksta pirmoji jos dalis, vadinamoji pasirengimo komanda, planuoju sutikti juos Vilniaus oro uoste. Tai pirmas žingsnis, o jau iki rudens atvyks dar daugiau. Turime būti pasirengę, kad brigada 2027 m. būtų pasirengusi Lietuvoje būti visų operacinių pajėgumų. Tai labai svarbi NATO gynybos planavimo ir atgrasymo dalis.

Antra, lėšos visuotinio šaukimo reformoms. Projektas, orientuotas į didesnį šaukiamųjų skaičių mažinant išimtis, plečiant galimybes atlikti pareigą tėvynei ir gauti karinį mokymą, yra Seime. Tam reikės papildomų resursų, bet jie nedramatiški, jų rasime. Tačiau galvojant apie universalų visuotinį privalomą šaukimą, kad iš karto po mokyklos visi vaikinai eitų tarnauti (be abejo tam reikės pereinamojo laikotarpio), prireiks daugiau resursų, todėl reikia sutarti tarp politinių jėgų. Dėl tos pirmos reformos, manau, balsų bus, o dėl visuotino privalomo šaukimo dar reikės įrodinėti, kad mums to reikia.

Trečia – lietuviška divizija. Ji ir dabar kuriasi, plėtojasi, visi esami mūsų pajėgumai yra jos integrali dalis. Be abejo, svarbus sprendimas dėl tankų bataliono, vyksta preliminarios derybos, kol kas nėra jokių teisiškai įpareigojančių dokumentų. Rudenį, matyt, turėsime aiškesnį vaizdą. Girdžiu siūlymų, kad diviziją būtų galima stiprinti ir oro gynybos pajėgumais. Reikia ir to, ir to, bet tam reikės ir papildomų lėšų. Apie visa tai diskutuosime.

Labai svarbus karinio rezervo rengimas. Tiek profesionalios kariuomenės karius, tiek rezervą reikia apginkluoti modernia ginkluote ir ekipuote, o to paketas vienam kariui kainuoja apie 25 tūkst. eurų. Mūsų kariuomenė juda to link, planuojame visuomenei parodyti, koks buvo mūsų kario pajėgumas prieš penkerius metus ir dabar. Nuo reguliariosios kariuomenės reikia judėti ir į rezervą, visų pirma, aktyvųjį, kuris dabar jau dažniau kviečiamas į pratybas, o jose reikėtų dalyvauti su kuo modernesne ekipuote ir ginkluote.

Antikorupcinė darbotvarkė

– Tebesitęsia jūsų pirmtako A. Anušausko įžiebtas skandalas dėl pirkimų krašto apsaugos srityje skaidrumo. STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, bet Prezidentas perspėjo, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. Gal kokį tyrimą vykdo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie ministerijos?

– Dabar pasakysiu tiek: laukiame Generalinės prokuratūros galutinio patvirtinimo, bet aš jau šią savaitę planuoju padaryti kai kuriuos veiksmus, susijusius su antikorupcine darbotvarke. Susitiksiu su atsakingais už pirkimus ministerijoje, pakalbėsime, kokia dabar sukurta antikorupcinė sistema, kaip ji funkcionuoja. Tarsiuosi dėl susitikimo su STT vadovu, generaline prokurore, kurie gal irgi turės pasiūlymų. Kalbėsiu su Valstybės kontrole, gal jie dėl kai kurių dalykų pateiks rekomendacijų, kokią idėją dėl audito, kad išblaškytume interpretacijų likučius. Šioje srityje veiksiu aktyviai ir gal rasime dar kokių sprendimų, kad sukurtume didesnį sistemos atsparumą korupciniams dalykams.

– Ar nematote reikalo keisti bendravimą su verslu, norinčiu ką nors pasiūlyti mūsų gynybai? Dabar įspūdis, kad jie kreipiasi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ši siunčia į KAM, bet ten jiems durys buvo uždarytos.

– Tikrai taip. Jau per pirmas dvi mano darbo KAM dienas su mūsų ministerijos komanda ir Vyriausybės kanclere sutarėme dėl gynybos pramonės įstatymo, jau rasta formuluočių, kurios atvers visai kitų galimybių gaminti Lietuvoje, kad būtume mažiau priklausomi nuo tiekimo grandinių, pirkimai galėtų būti tiesiogiai iš lietuviškos pramonės. Turime suprasti, kad ji turi būti integrali mūsų gynybos politikos dalis, neturėtume žiūrėti į mūsų verslininkus kaip į kažkokius akiplėšas, kurie nori apvogti, tai yra visiška nesąmonė. Reikia įvertinti, ko valstybei reikia, ką galima pasigaminti čia vietoje, už kuo mažesnę kainą ir kuo greičiau. Tai daro visos save gerbiančios valstybės.

Šalia viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų, taip pat supaprastinsiančių pirkimus iš lietuviškų įmonių, manau, per Seimo pavasario sesiją sukursime visai kitą teisinę bazę lietuviškai pramonei plėtotis, tikrai bus ir visai kitas bendravimo su verslu modelis. Tikrai nematau jokių problemų, kad įvairios kompanijos – lietuviškos ar galingos užsienio, mūsų sąjungininkų, kurios nori čia investuoti, siūlyti kokią nors ginkluotę, būtų išklausytos, o mes turime įsivertinti mūsų galimybes ir poreikius. Planuoju, kad ir per šį trumpą laiką čia atversime naują puslapį.

Laiko stygius negąsdina

– Prieš patvirtinant jus ministru sakėte, per mėnesį atsiras komendantūrų. Ar realu? Galų gale, ar tai tikrai dabar aktualiausias dalykas, o gal tik parodomoji akcija, koks jūs greitas, palyginti su pirmtaku?

– Šio proceso startą pažadėjau per mėnesį ir laikausi duoto žodžio. Iki šiol nesuprantu, kodėl to negalėjome padaryti per trejus su puse metų. Šalia to, kad paskirti komendantai, labai paprastas dalykas sukurti aiškią struktūrą, kad norintys prisidėti prie valstybės gynybos sistemos formavimo turėtų kur kreiptis. Pirmiausia tam savivaldybėse, bent jau didžiosiose, turėtų atsirasti nuolat veikiančių komendantinių struktūrų, kurios būtų to koordinatorės, padėtų komendantui.

Pirma, tai galėtų būti parengtas rezervas, bandysime su jais susisiekti ir paklausti, ar norėtų atlikti komendantinę funkciją – pradėti treniruotis, įgyti įgūdžių, žinių būti savo krašto gynėjais, kovoti su diversinėmis grupėmis, saugoti svarbius objektus, struktūras.

Antra grupė – tie, kurie komendantinėms funkcijoms geriausiai pasirengę, – šauliai. Šiuo metu yra per 1,5 tūkst. komendantūrinių šaulių, jų bus dar daugiau. Jie turi savo treniravimosi ciklus, bet tai daro tik savo organizacijos viduje. Pagal gyvenamąją vietą juos reikia integruoti į komendantinius vienetus visoje Lietuvoje.

Trečias srautas potencialiai pats didžiausias, bet pažiūrėsime, kiek jų bus. Tai visi pilietiški žmonės, kurie norės prisidėti, nebūtinai su ginklu, bet, žinoma, pirmiausia – ginklų šeimininkai, medžiotojai, puikiai išmanantys vietos specifiką. Žinoma, ir kiti, kurie norės prisidėti savo medicinos žiniomis, organizuoti paramą ir kita.

Per mėnesį bus paskelbta, kad komendantūros kaip realus dalykas startuoja, nurodyti kontaktai, kur registruotis per tam tikrą terminą, gal iki rugsėjo, tam bus surengta vieša kampanija. Rugsėjį pasakysime, kiek žmonių pasirengę vykdyti komendantines funkcijas. Tai bus puiki visuotinės gynybos platforma.

– Kokių dar konkrečių darbų ketinate padaryti per likusius šiai Vyriausybei maždaug aštuonis mėnesius, kad pasakytumėte – vertėjo eiti į ministrus kad ir tokiam trumpam laikui.

– Pirma, duoti startą komendantūroms ir pažiūrėti jų progresą. Antra, užkurti lietuviškų dronų pramonę. Trečia, karinis rezervas, akceleruoti jo rengimą. Taip pat inovatyvūs sprendimai prie pasienio – kontrmobilumas ir fortifikavimas. Pilietinio pasipriešinimo kryptyje turiu idėją padaryti patarimų sąvadą gyventojams. Pavyzdžiui, švedai kasmet atnaujina ir išsiunčia visiems namų ūkiams patarimų, ką daryti mobilizacijos atveju, ką – karo atveju, kad šeimos daugiau žinotų, kaip elgtis, turėtų kontaktus, kur kreiptis.

Krašto apsaugos sistema suvienyta, ir aš garantuoju, kad bus ginami visi Lietuvos piliečiai, nepaisant jų pažiūrų.

Saugumo klausimais išvien

– Tokio aršaus už ir prieš kaip dėl jūsų kandidatūros į ministrus dar nėra buvę. Kai kuriuos jūsų ankstesnės politinės veiklos epizodus jums primena ir dar primins. Pavyzdžiui, kad jaunystėje buvote neonacių bendražygis, dalyvavote akcijose prieš narystę ES, net jau būdamas brandesnis politikas reiškėte simpatijas Donaldui Trumpui, Viktorui Orbanui, pakvietėte į Lietuvą atvykti Vokietijos radikalios dešinės atstovus. Kai ką jūs pats pripažinote buvus jaunystės klaida ar skubotu sprendimu. Esate gana impulsyvus. Ar tokiame poste, kaip krašto apsaugos ministro, tai nebus problema, ar nepulsite priimti skubotų sprendimų?

– Aš gal vadinčiau ne impulsyvumu, o energija, kuri leis pajudinti kai kuriuos dalykus. Tikrai žinau, kur atėjau, suprantu atsakomybę ir žinau, kad turiu tuos mėnesius atidirbti iš visų jėgų, kad būtume stipresni, kad būčiau ministras, kuris reaguoja, kuris 24/7 yra pasirengęs. Impulsyvumo niuansai, kurie kai kam gali kelti klausimų, patikėkite, supakuoti į dėžutes ir padėti į stalčių vėlesniems laikams.

– Vieni jums prikiša, kiti jus palaiko dėl požiūrio į žmogaus teises. Pavyzdžiui, į partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją, dėl kategoriškos pozicijos migrantų atžvilgiu, o pastatyta siena ties Baltarusija net vadinama kasčiūnke. Kaip tai vertinate?

– Dabar kalbame, ar gali konservatyvus žmogus būti krašto apsaugos ministras, ar gali juo būti žmogus, turintis savo pažiūras, kurios kai kam nepatinka. Krašto apsaugos sistema suvienyta, ir aš garantuoju, kad bus ginami visi Lietuvos piliečiai, nepaisant jų pažiūrų. Jei ateis despotas iš Rytų, jis savo kruvinomis rankomis naikins ir liberalus, ir konservatorius, ir socialistus. Mūsų vidiniai debatai būtų juokas, palyginti su tuo, kokį iššūkį turėtume įveikti. Noriu turėti galimybę ir manau, kad esu pajėgus tai padaryti, kad dėl mūsų valstybės saugumo ir labai liberalus žmogus galėtų rasti bendrą kalbą su konservatyviu žmogumi. Tai galime padaryti, o ideologiniai debatai yra demokratijos apraiška.

Dėl migrantų – aš buvau mūsų nacionalinio saugumo pusėje, mūsų sprendimai buvo tam svarbūs, reikalingi ir teisingi. Priekaištai – tai tik mano darbo įvertinimas.

– Kokių turite tolesnių politinių ambicijų partijoje ir plačiau?

– Jau girdėjau tam tikrų interpretacijų, bet galiu pasakyti, kad esu komandos žmogus, mes su premjere dabar esame komanda ir dirbsime kartu. Negalvoju net apie rinkimus, o tik kaip produktyviai dirbti visą šį laiką, kad pasiektume maksimalų rezultatą. Šiemet neplanuoju atostogų, kai kuriuos vizitus į dalinius rengsiu savaitgaliais, nes kitaip nespėsiu, būtinai bus ir užsienio vizitų, kurie reikalingi mūsų valstybei. Kad būtume stipresni ir atgrasytume priešą – tik apie tai dabar galvoju.